Suėjus senaties terminui Kauno apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą kauniečiui Mindaugui Navadunskiui (33 m.). Jis buvo kaltinamas apiplėšęs įtakingo Kauno Daktarų nusikalstamos grupuotės veikėjo Rimanto Ganusausko-Mongolo našlę Loretą Ganusauskienę.
Tikėjosi puikaus laimikio
Beveik prieš 14 metų – 1997 sausio 25-osios vakarą – į L. Ganusauskienės butą K. Griniaus gatvėje Kaune įsibrovę užpuolikai sumušė buto šeimininkę ir surišę paliko gulėti ant grindų. Juos L. Ganusauskienė, prekiaujanti kailiais, buvo įsileidusi pati, nes tą dieną kelis kartus telefonu jai buvo skambinęs Rusijos piliečiu prisistatęs vyras, esą pageidaujantis nusipirkti kailinius. Nors nepažįstamasis rusiškai kalbėjo su akcentu, L. Ganusauskienė nedvejodama tariamam pirkėjui atrakino duris...
Plėšikai savo išpuoliui buvo pasiruošę – atsinešę net kelias talpias rankines. Į jas susikrovė ne tik brangią vaizdo ir garso aparatūrą, kitus brangius daiktus, kailinius, bet ir kelias vos po 10 litų tekainuojančias žvakides. Pagrindinę grobio dalį sudarė juvelyriniai dirbiniai. Bendra bandyto pagrobti turto vertė – 36 350 litų, įskaitant ir iš moters atimtus 800 JAV dolerių.
Kaimynai skubėjo į pagalbą
Tačiau iki galo įvykdyti savo užmačių plėšikams nepavyko, nes L. Ganusauskienės kaimynai, išgirdę jos bute triukšmą, išjungė elektrą ir apgulė lauko duris.
Tokios įvykių eigos nesitikėję 4 nusikaltėliai, pasiėmę tik brangenybes ir pinigus, bandė sprukti iš buto prisidengdami L. Ganusauskiene kaip įkaite.
Jau tarpduryje ji buvo pakeista į pagalbą jai atskubėjusia dukterimi – šią stumdami prieš save, du užpuolikai atkakliai veržėsi link durų. Trečiąjį užpuoliką sugriebė tuo metu apsaugoje dirbęs L. Ganusauskienės kaimynas Raimundas Gudeliauskas, bet kažkuris iš plėšikų dūrė jam peiliu į pilvą ir sunkiai sužalojo.
Vėliau L. Ganusauskienė iš nuotraukų atpažino, kad bute jai peilį į šoną rėmęs ir papjauti sūnų grasinęs vyriškis – tai Mindaugas Navadunskis.
Šiuos kaltinimus moteris pakartojo ir šiemet, gegužės mėnesį, per vieną teismo posėdį, atvykusi liudyti iš Italijos, kurioje dabar gyvena. Jos duktė taip pat teigė, kad atpažino lygiagrečioje klasėje su ja besimokiusį M. Navadunskį, kuris iš buto spruko paskutinis. O ir R. Gudeliauskas vėliau tvirtino, kad jį sužeisti galėjo tik plėšikas, kuris bėgo ketvirtas.
Plėšikai nusikaltimo vietoje paliko ne tik dalį pagrobtų daiktų, bet ir savo rankines. Jose rasta jiems priklausančio vyriško apatinio trikotažo ir dar vienas dujinis ginklas.
L. Ganusauskienė nurodė ir galimą šio išpuolio užsakovę – vieną tuometinę savo verslo partnerę, kuri padėdavo pardavinėti kailius. Moterys nesutarė dėl pinigų.
Ieškojo, nesivargindami ieškoti
Atrodė, kad įtariamųjų sulaikymas – tai tik laiko klausimas. Tačiau 1997 metų vasario 15 dieną M. Navadunskis išskrido į Londoną. Iki to laiko jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar juo labiau kaltinimai. Nors jau išvakarėse „Kauno diena“ buvo išspausdinusi jo nuotrauką su prierašu, kad M. Navadunskis ieškomas policijos kaip įtariamasis sunkiu nusikaltimu.
Atrodo, kad paieška tebuvo tuščias formalumas. Tyrėjai į bylą įsegė pažymas, kad M. Navadunskio bute niekas neatidaro durų, o nei jo kaimynai, nei tėvai namuose nerasti ir neapklausti.
Tik birželio 9 dieną, taip ir neapklausus nei vieno su įtariamuoju susijusio žmogaus, pagaliau M. Navadunskiui pateikti kaltinimai už akių.
Kitą dieną paskelbta įtariamojo paieška, o dar po poros dienų Kauno miesto apylinkės teismas leido jį suimti.
O tuo metu niekur nesislapstęs vyriškis su savo pasu sėkmingai perėjo visas procedūras Hitrou oro uoste, legaliai įsikūrė ir įsidarbino Londone. Metams bėgant M. Navadunskis vedė savo draugę, Londono merijoje oficialiai užregistravo jiems gimusią dukrelę, pagaliau gavo iš banko solidų kreditą ir nusipirko namą vienoje iš Didžiojo Londono zonų.
2006 metų lapkričio viduryje prokurorai M. Navadunskį vėl pripažino įtariamuoju, sostinės teismas pakartotinai leido jį suimti, o lapkričio pabaigoje pagaliau buvo išduotas Europos arešto orderis.
Painiava dėl senaties
2007 metų birželio mėnesį M. Navadunskis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir po atitinkamų procedūrų perduotas Lietuvai.
Tuo metu nuo jam inkriminuojamų veikų padarymo jau buvo praėję daugiau kaip 10 metų, o tai reiškė, kad dėl senaties kaltinamasis nebegali būti teisiamas.
Iki išvykstant į Londoną M. Navadunskiui nebuvo pareikštas joks kaltinimas, nepaskirta jokia kardomoji priemonė, kurią jis būtų galėjęs pažeisti, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad M. Navadunskis buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos – tik tada senaties eiga jam būtų sustojusi.
2000 metais įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse labai sunkių nusikaltimų senaties terminas padidintas iki 15 metų, bet ir ši nuostata šiuo atveju negali būti taikoma, mat tame pačiame įstatyme numatyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 metų gegužės, jei senaties terminai naujajame Baudžiamajame kodekse yra ilgesni, tai jie nustatomi vadovaujantis senuoju Kodeksu.
Teisybės ieškoti neverta?
Lietuvon sugrąžintas M. Navadunskis 4 mėnesius praleido tardymo izoliatoriuje, paskui buvo išleistas į laisvę, raštu pasižadėjęs neišvykti ir registruotis policijoje. Susirasti darbą krizės sąlygomis Lietuvoje buvo sunkiai tikėtina, o reikėjo dar ir mokėti palūkanas Londono bankui, tad šeimą užgriuvusias negandas teko atlaikyti Jungtinėje Karalystėje pardavėja dirbančiai jo žmonai.
Vis dėlto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teisiamajam leido tarp teismo posėdžių išvykti į Didžiąją Britaniją – ten jis susirasdavo laikinų darbų ir taip remdavo savo šeimą.
Pirmadienį Kauno apygardos teismo paskelbtą sprendimą, jog baudžiamasis procesas nutraukiamas suėjus senaties terminui, M. Navadunskis išklausė su ašaromis.
Tiek niekuomet savo kaltės nepripažinęs M. Navadunskis, tiek kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis teismo nuosprendį gali apskųsti per 20 parų.
Prokuroras Z. Tuliševskis „Akistatai“ sakė, jog galutinio sprendimo dar nepriėmė, nors tam turi pakankamai argumentų. Anot jo, byloje yra pakankamai M. Navadunskio kaltės įrodymų, kurie taip ir nebuvo nagrinėti.
Visiškai kitos nuomonės yra M. Navadunskį ginantis advokatas Egidijus Bičkauskas. Jis teigia, kad nuo pat pradžių šis tyrimas buvo atliekamas atmestinai – kažkur pradingo ne vienas byloje figūravęs daiktinis įrodymas, o kai kuriuos svarbius liudininkus tyrėjams suradęs ir atvedęs jis pats.
Per šį laikotarpį, pasak advokato, teisėsaugos sistemą (beje, ne savo noru) paliko kone visos pirminį ikiteiminį tyrimą atlikusios pareigūnės.
E. Bičkauskui dviprasmiškai atrodo net galimybė skųstį teismo nutartį, nes jo klientas nenuteistas, tad pagal Konstituciją – nekaltas, o tai reiškia, kad ir skųstis lyg ir nėra dėl ko. Advokatas mano, kad tokia teismo nutartimi vėl bandoma pridengti teisėsaugininkų klaidas ir nekompetetingumą.
Įsigaliojus nutarčiai M. Navadunskis gali tikėtis kompensacijos už nelaisvėje praleistus 4 mėnesius ir bylinėtis dėl pajamų, kurias per teismo eigą galimai prarado, tik dar nežino, ar tai darys, nes kelionės iš Londono į Lietuvos teismus gali kainuoti daugiau nei prisiteista suma.
Tik faktai:
Į Daktarų gaujos lyderius pretendavęs Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, dingo 1993 metais.
1999 metais Mongolas buvo pripažintas mirusiu, o jo kūnas nerastas iki šiol. Kaltinimai dėl R. Ganusausko žūties įrašyti ir į jo artimam giminaičiui Henrikui Daktarui pateiktų įtarimų sąrašą.
Dešimtmetį su R. Ganusausku pragyvenusi jo žmona Loreta Ganusauskienė, baimindamasi Kauno mafijos keršto, emigravo į Italiją. Šioje šalyje ji vadovauja nedideliam restoranui ir gyvena saugoma kaip itin vertingos informacijos suteikusi liudininkė.
Remigijus RAINYS
