Valdantieji kitą savaitę ketina nubrėžti aukštojo mokslo reformos kryptis. „Panorama“ domėjosi, kaip elgsis jaunuoliai mokslą padarius mokamą.
Valdančiosios koalicijos partijų ir frakcijų Seime atstovai tikisi, kad kitą savaitę pavyks pasirašyti aukštojo mokslo reformos kryptis numatantį dokumentą.
Tačiau koalicijai priklausantys valstiečiai liaudininkai žada dokumentui nepritarti.
Dėl reformos, pagal kurią visiems įstojusiems į aukštąsias mokyklas nuo 2008 m. bus privaloma mokėti už mokslą, abejonių turi ne viena parlamentinė partija. Tuo metu šalies moksleivių parlamentas teigia, kad numatoma reforma paskatins Lietuvos abiturientus masiškai išvykti studijuoti į užsienį.
Pavyzdžiui, kol kas Dublino „Trinity“ universitete norinčiųjų studijuoti lietuvių vos vienas kitas, tačiau, pasak moksleivių, jei bus pritarta aukštojo mokslo reformai, jie mielai rinktųsi ir šią ir kitas Airijos mokymo įstaigas, nes mokslas šioje šalyje nemokamas.
Tuo metu Lietuvoje planuojama už bakalauro studijas įvesti visiems privalomą nuo 2 iki 5 tūkst. Lt mokestį per metus, už magistro – dar gerokai daugiau.
„Akivaizdu, kad šita reforma skatina jaunimą išvažiuoti į užsienį. Mes, dabartiniai vienuoliktokai, investuosime, galima sakyti, į ateities kartų mokslą, nes, sumokėję šiuos pinigus, tikrai nesitikime, kad aukštojo mokslo kokybė iš karto kils“, – teigė Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Laurynas Skendelis.
Pasak Studijų užsienyje informacijos centro atstovų, jau ir dabar lietuviai noriai moka po 15 tūkst. Lt per metus už studijas garsiuosiuose Kembridžo, Oksfordo ar kituose ne tokiuose žinomuose Anglijos universitetuose. Be to, britų vyriausybė suteikia palankias paskolas visiems Europos sąjungos studentams.
Tarp lietuvių populiarios ir Skandinavijos šalių aukštosios mokyklos. Jose, kaip ir Airijoje, mokslas yra nemokamas, tačiau atvykusieji turintys pasirūpinti pragyvenimu, jiems nemokamos stipendijos.
„Tos šalys, kur mokestis už mokslą nėra didelis, yra simbolinis arba jo iš viso nėra, dažniausiai yra turtingos ir gyvenimo išlaidos jose gali būti tikrai įspūdingos. O stipendijų geriausiems studentams niekas nemokės, nes vien tai, kad mokslas yra nemokamas, jau yra finansinė pagalba“, – aiškino Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė.
Analitikų skaičiavimais, pavyzdžiui, besimokantys Londone pragyvenimui išleidžia apie 60 tūkst. Lt. Tačiau studijų užsienyje kaina, priešingai negu Lietuvoje, atitinka studijų kokybę. Teigiama, kad jau dabar apie 30 proc. geriausiai egzaminus išlaikiusių mūsų abiturientų renkasi studijas užsienyje. Po reformos šis skaičius dar didės.
„Patys geriausi studentai rinksis studijas užsienyje, nes ten galima pritaikyti įvairias lengvatas. Ir net jei ten studijos būtų brangesnės, tie 4 metai turėtų būti panaudojami kaip galima geriau ir efektyviau įgyjant aukštesnės kokybės paslaugą“, – tvirtino Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Žilvinas Martinaitis.
Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, po reformos patys Lietuvos universitetai bus suinteresuoti kelti studijų kokybę ir dėl studentų konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis.
Valdančiosios koalicijos partijų ir konservatorių frakcijos Seime atstovai teigia planuojantys reformos kryptis numatantį dokumentą pasirašyti jau kitą savaitę. Tačiau privalomo visiems mokesčio už mokslą įvedimo reformai nepritarti ketina koalicijai priklausantys valstiečiai liaudininkai.
Kitą savaitę Seime dėl reformos dokumento pasirašymo bus tariamasi ir su kitų parlamentinių partijų atstovais. Pasirašyti dokumento neketina socialliberalai ir liberaldemokratai.
