Edita KARKLELIENĖ
83 metų Edmundas Germanavičius šiandien yra oficialus benamis. Glaudžiasi pas svetimą. Pašnekovo veidu rieda ašaros, o į širdį sminga žodžiai: tapau svetimas sūnui, o iš namų, kuriuose gyvenau kone pusę savo amžiaus, išėjau kaip stoviu. Tačiau sūnus dėsto savo teisybę: tėvas namuose visada laukiamas.
Kažkada buvusių artimų žmonių pasaulis perskilo. Šiltų jausmų nebelikę, bus kalbama šalta teisine kalba.
Senatvėje – pas svetimus
„Net baisiausiame filme nemačiau to, kas man nutiko, – gerklėje stringančius žodžius renka E. Germanavičius. – Užauginau žmogų ant savo sprando. Negalvojau, kad senatvėje teks viską palikti ir glaustis pas svetimus.“
Dar neseniai tikėjęs, jog tebeturi namus ir greitai galės į juos sugrįžti, šiandien E. Germanavičius tikina, jog kelio namo nebėra.
Niūri tiesa išlindo, kai E. Germanavičius prieš kelis mėnesius nusipirko automobilį. Daug metų remontavęs automobilius, be jų negali ir sulaukęs garbaus amžiaus – aplanko gimines, važiuoja žvejoti, į parduotuvę.
„Regitroje“ sužinojo, kad jau keleri metai iš savo namų Radviliškyje yra išregistruotas.
Registrų centro darbuotojai sukrėtė: E. Germanavičiaus namo dalis Radviliškyje, Vydūno gatvėje parduota 2007 metais. Pirkimo–pardavimo sandorio kopijoje parašyta: pardavėjas E. Germanavičius, o pirkėja – J. Germanavičienė (marti).
Šuo atpažino šeimininką
Žinios priblokštas vyras nuvyko į namus, kuriuose gyveno ne vieną dešimtmetį. Tačiau į vidų neįleistas. Sūnus, senolio žodžiais, įsakęs pasitraukti – niekas čia jam nebepriklauso, jei nepasitrauks, PAleis šunis.
Sūnaus prilaikomi keturkojai, graudinasi E. Germanavičius, tąsyk skalijo keistai į jį žiūrėdami. Vienas, jo užaugintas, vyro žodžiais, tarsi ne pulti, o ginti buvo pasirengęs, džiaugėsi šeimininko sugrįžimu.
Dabar E. Germanavičius Savivaldybės įskaitoje kaip „asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos“ ir glaudžiasi pas visai svetimą žmogų. Jam priklausiusioje namo pusėje šiuo metu gyvena marčios motina.
„Kaip gyvenime išeina. Užaugintas šuva ir siundomas nepuola, nekanda, o vaikas kanda...“, – graudulio gumulas užgniaužia seno žmogaus balsą, o skruostais rieda sugrubusia ranka be paliovos valomos ašaros.
Lemtingas parašas
Tėvo ir sūnaus santykius juoda katė perbėgo prieš šešerius metus mirus E. Germanavičiaus žmonai, sūnaus motinai.
Po nelaimės namo, kurio vienoje pusėje gyveno tėvas su motina, kitą pusę įsigijęs sūnus tėvui pasakė norintis pertvarkyti namą, sujungti abu jo galus, pastatyti bendrą krosnį. Kol remontuos, tėvui teksią laikinai pagyventi kur nors kitur.
Likęs vienas E. Germanavičius sūnaus Edmundo sprendimui neprieštaravo, sakė, kad po mirties užgyventas turtas – pusė namo, garažai kieme, malkinė, sklypas – vis tiek liks jam.
Tėvuko minčių paskatinti artimieji, senolio žodžiais, reikalą paspartino. Vieną dieną E. Germanavičius su marčia jos iniciatyva nuvyko pas notarą ir, tikėdamas, kad tai – testamentas, pasirašė.
„Sudėjo krūvą popierių ir ant viršutinio lapo parodė, kur padėti parašą, – sandorio dieną prisimena E. Germanavičius. – Be akinių neįskaičiau, tik paklausiau ant ko pasirašau. Marti paaiškino, kad pasirašau leidimą jiems tvarkyti savąją pusę namo. Paskui pasakė, kad jau galiu eiti, pati viską baigs tvarkyti.“
Sudarius sandorį, E. Germanavičius sako negavęs jokio dokumento ar kopijos, o paprašęs jos buvo apibartas.
Laimė nelaimėje
Kol vyko namo remontas, vyras glaudėsi pas gimines Radviliškyje. Per sesers marčią susipažino su šiauliete Regina Legeckiene. Vyrą palaidojusi moteris gyvena name Medelyno mikrorajone Šiauliuose.
„Duok Dieve, jai sveikatos. Ir prižiūrėtas, ir aprengtas, ir pavalgęs dėka jos esu“, – gerų žodžių priglaudusiai moteriai negaili E. Germanavičius.
Buvusi medicinos sesuo taip pat giria įnamį: tvarkingas, ne pijokas, paslaugus, bendraujantis. Jiedu, sako, nė sykio nebuvo susipykę.
Tačiau moteriai skaudu žiūrėti į apsiniaukusias įnamio akis, kai šį ima kankinti namų, kuriuos pats pirko, prižiūrėjo, ilgesys.
„Neklauskite, kaip skaudu, kai pagalvoju apie vaiką, kurį užauginau nuo mažumės ir kuris apgavo“, – iš E. Germanavičiaus lūpų prasiveržia širdgėlos žodžiai.
Vyras papasakoja, kad jo ir sūnumi vadinamo žmogaus iš tiesų nesieja kraujo ryšys, bet jis jį užaugino, davė savo pavardę.
„Tėvuk, ko gi tau trūksta? Vietos pas mane užtenka – gyvenk ir džiaukis, – sakė ponia Regina. – Išgyvensim, nepražūsim. Svetimas žmogus, bet man ašaros byra. Nemaniau, kad taip gali artimas padaryti.“
Tačiau E. Germanavičius nori, kad būtų sumokėta. Nusipirktų butą. Jame prisiglaustų, jei prarastų savo geradarę.
Tėvą žada priimti dieną ir naktį
E. Germanavičiaus sūnus 53 metų Edmundas senolio istoriją vadina nesąmone, nes, teigia, kad tėvas yra „neadekvatus, nelabai suvokia, ką kalba“.
Pasak jo, niekas tėvo iš namų nevarė, pats išėjo. Ir namo dalį tėvas savo noru marčiai pardavė – visi pardavimo dokumentai sutvarkyti. Pardavęs, anot pašnekovo, ir pinigų gavo, tik neatsimena, kiek.
Edmundas įsitikinęs, kad dėl pašlijusių jo ir tėvo santykių kalta „ta moteris“.
„Čia viskas per tos moters pinkles“, – sako vyras.
O tėvui jo namų durys esą visada atidarytos, kambarys paruoštas – gali bet kada sugrįžti.
„Kiek kartų prašiau, kad grįžtų. Negrįžta. Tegu dieną–naktį sugrįžta, visada jį priimsiu“, – net kelis kartus pakartoja Edmundas.
KOMENTARAS
Abejotinus sandorius galima užginčyti
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita DABUŽINSKIENĖ:
– Kiekvieną abejotiną sandorį galima užginčyti. Bendras senaties terminas tai padaryti – dešimt metų.
Jei, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, dar ir pinigai nebuvo sumokėti, galima įtarti netgi sukčiavimą ir prašyti iškelti baudžiamąją bylą.
Jei žmogus neturi pinigų, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Šiauliai, Vasario 16-osios g. 49) ir prašyti, kad jam būtų skirta nemokama gynyba. Paskirtas valstybės advokatas išsireikalaus visus reikalingus dokumentus ir pasižiūrės, kaip buvo įformintas sandoris.
Jei buvo įforminta pirkimo–pardavimo sutartis, vadinasi, jam turėjo būti sumokėti pinigai. Advokato uždavinys – išsiaiškinti, kokiu būdu pinigai buvo sumokėti. Tuo pačiu bus išsiaiškintos ir visos turto perdavimo aplinkybės bei priimti sprendimai.
Taigi advokatas bus reikalingas civiliniuose reikaluose – padėti anuliuoti sandorį ir teisine prasme sugrąžinti į pradinę padėtį. Paprasčiau kalbant, kad žmogus atgautų namus, turi būti panaikinti visi sandoriai, dėl kurių jisai prarado teisę į savo namus.
Nukentėjusysis gali kreiptis ir į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių. Prokurorai atliks tyrimą dėl sandorio galimo neteisėtumo, išsiaiškins, ar žmogaus valia buvo išreikšta.
Jei žmogus žino, jog buvo apgautas, jis taip pat gali parašyti pareiškimą policijai dėl sukčiavimo. Tačiau baudžiamąja byla gali būti nuteisti kaltieji, kurie apgavo, nesumokėjo pinigų, bet namų tai nesugrąžins. Bet kokiu atveju šalia baudžiamosios, kad visi abejotini sandoriai būtų anuliuoti ir būtų sugrąžinti namai, teks vesti ir civilinę bylą.
