Ruduo – derliaus nuėmimo ir ūkio paruošimo šaltajam metų sezonui metas, todėl darbų netrūksta. Ir beveik visi jie reikalauja fizinės jėgos. Neretai tik nudirbę būtinuosius darbus pajuntame pasekmes: gelia nugarą, skauda sąnarius, kankina stuburo išvarža, padidėja kraujo spaudimas. Be to, žemės ūkio darbai yra vieni pavojingiausių, jiems atlikti naudojama įvairi technika, įrankiai, todėl rudenį padaugėja traumų ir susižalojimų. Bėda tik, kad dažnai iš inercijos griebiamės ne padedančių, o dar labiau kenkiančių gydymosi priemonių.
Radikulito aukos
Turmanto (Zarasų r.) ambulatorijos felčerė Danutė Šablinskaitė radikulitą vadina vienu dažniausių šių dienų susirgimų. „Anksčiau tiek daug žmonių radikulitu tikrai nesiskųsdavo. O ir sąnarių persodinimo operacijų tiek daug tikrai nebūdavo atliekama“, – apie pasikeitusias ligų „madas“ kalbėjo felčerė.
Ji įsitikinusi, kad tai ne tik sunkių rudens darbų, bet ir prastos mitybos pasekmė. „Pažiūrėkime, ką mes šiandien valgome. Kaulams stinga reikalingų maisto medžiagų, todėl ir prasideda įvairios bėdos“, – teigė D.Šablinskaitė. Ji pastebi ir kitą blogą tendenciją – mažėja gyvulius ar įvairias kultūras auginančių žmonių. Anot jos, Turmanto miestelyje vienoje gatvėje rastum gal tik vieną karvę.
„Vyresnio amžiaus žmonės nebelaiko gyvulių, o jaunimas dažniausiai išvažiuoja“, – pasakojo felčerė. Ji taip pat pabrėžė, kad stuburo skausmai kankina ne tik vyresnius, bet ir jaunus žmones. O Grinkiškio (Radviliškio r.) ambulatorijos gydytoja Nijolė Vagonienė sakė, kad nugaros skausmais dažniau skundžiasi vyrai, o sąnarių – moterys. Dėl didelių fizinių krūvių, netaisyklingo sunkių daiktų kilnojimo ir nešimo didžiulė apkrova tenka nugarai, todėl nereikia stebėtis, kad ji to neatlaiko. Skausmus kenčiantys darbštieji kaimų ir miestelių gyventojai gydomi individualiai ir dažniausiai – sėkmingai. Į ligoninę patenka vos vienas kitas.
Kankina nemiga
Nuo bulviakasio ar kitų žemės darbų paskaudusiomis nugaromis skundžiasi ir Tauragnų (Utenos r.) gyventojai. Darbas nulenkta galva, ilgą laiką būnant toje pačioje pozoje, lemia ir kraujotakos sutrikimus, padidėjusį kraujo spaudimą bei su tuo susijusias sveikatos problemas. Tačiau Tauragnų ambulatorijos bendruomenės slaugytoja Zita Petrauskienė gerai prisimena kolūkių laikus, kai darbo buvo dar daugiau, o besiskundžiančių prasta sveikata – mažiau.
„Matyt, žmonėms patinka lankytis gydymo įstaigose ir gerti vaistus. Čia nėra nė vieno pensininko, kuris negertų migdomųjų, raminamųjų vaistų. Ateina ir depresijos kamuojamų žmonių“, – pasakojo Z.Petrauskienė. Tiesa, pas gydytojus daugiausia lankosi vyresni žmonės. Jaunų kaime gyvena nedaug, o ir tie į ambulatoriją ateina tik kraštutiniu atveju, nes bijo prarasti darbą ar pasiėmę nedarbingumo pažymėjimą gauti mažiau pinigų. Tauragnų gydytojai kasdien sulaukia įvairias traumas patyrusių suaugusiųjų ir vaikų. „Tai malkas kapodami susižeidžia, tai kopūstus pjaustydami įsipjauna, tai koks vaikas nuo dviračio nusiverčia“, – apie kiekvienos miestelio dienos realijas kalbėjo slaugytoja.
Padaugėja moksleivių traumų
Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams padaugėja mokyklinio amžiaus vaikų traumų. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad rudenį paauglių traumų būna penktadaliu daugiau nei vasarą. Dažniausios jų – odos sužalojimai ir kaulų lūžiai. Taip pat nereti nelaimingų atsitikimų padariniai – smegenų sukrėtimai ir dantų išmušimai. Rečiau pasitaiko nudegimų ir nušalimų, raiščių ir sausgyslių sužalojimų. Apklausa taip pat parodė, kad kaulų lūžiai dažniausiai pasitaiko tarp regioniniuose miesteliuose gyvenančių mokinių. O didžiausias pavojus susižeisti tyko moksleivių iš didmiesčių. Nelaimės dažniausiai įvyksta žaidimų aikštelėse ar sporto salėse. Tačiau specialistai pabrėžia, kad jaunų ir sveikų žmonių žaizdos gyja greičiau, o vyresniųjų, sergančiųjų įvairiomis ligomis, jos dažniau supūliuoja, sunkiau ir ilgiau gyja, todėl pastariesiems reikėtų būti itin atsargiems.
Žaizdų gydymo klaidos
Pagal gijimo greitį žaizdos skirstomos į ūmines ir lėtines. Ūminėmis žaizdomis vadinamos tos, kurios atsirado dėl aiškios priežasties (traumos, nudegimo) ir sugyja greitai, dažniausiai per 1–3 savaites. Lėtinės žaizdos gyja ilgiau nei 6 savaitės, o jų priežastis dažniausiai yra lėtinė liga. Susižeidus svarbiausia žaizdą dezinfekuoti, patepti gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu geliu ir uždėti tvarstį arba užklijuoti pleistru. Nors žaizdai gyti padedančių priemonių šiandien netrūksta, lietuviai vis dar inertiškai naudoja liaudiškus būdus, kurie dažnai ne tik kad nepadeda, bet dar ir kenkia. Nusideginę ar nesunkiai susižeidę dauguma mūsų griebiasi cukraus, druskos, aliejaus, taukų ir t. t. O degtinę, spiritą ar jodą, kaip dezinfekuojančią priemonę, turbūt esame kiekvienas išbandę.
Tačiau, pasak gydytojų, dažniausiai šviežiose žaizdose yra nedaug bakterijų ir mikroorganizmų, su kuriais žmogaus imuninė sistema puikiai susidoroja. Todėl daugumos žaizdų nereikia plauti peroksidais, jodais, spiritais, tepti briliantine žaluma ar barstyti druska. Tokie dezinfekavimo būdai sužeistą vietą tik dar labiau sudirgina. Reikia stengtis mažinti skausmą. Be to, skatinant gijimą labai svarbu palaikyti tinkamą žaizdos drėgmę ir apsaugoti ją nuo išorės veiksnių.
Ką daryti susižeidus?
Pjautinės, durtinės, kirstinės, plėštinės žaizdos
Tokios žaizdos
gausiai kraujuoja. Kraujavimą sustabdysite, jei žaizdos kraštus užspausite tvarsčiu ar švariu audiniu ir užspaudę palaikysite apie 5 minutes. Kraujavimą taip pat sumažina šaltis. Jis sutraukia kraujagysles ir apmalšina skausmą. Jei susižeidėte galūnę, ją iškelkite, kad nustotų bėgti kraujas. Paskui žaizdą išplaukite fiziologiniu tirpalu arba švariu vandeniu. Taip iš žaizdos pašalinsite svetimkūnius ir išvengsite infekcijos. Žaizdą patepkite gijimą skatinančiu geliu ir sutvarstykite.
Nudegimai
Nudegusias vietas
atvėsinkite po šalto vandens srove. Tai darykite apie 15–30 minučių arba tol, kol dings skausmas. Nudegimo vietoje atsiradusios vandeningos pūslės negalima plėšyti – ji saugo audinius nuo užteršimo. Pūslei plyšus, iš žaizdos ir toliau skiriasi audinių skystis, todėl nudegimas sunkiau gyja, o perrišimai būna itin skausmingi.
E. Valionienė
