Teisme liudijęs K. Masiulis tvirtino, kad 2021 m. rugpjūtį Seimo pastatas buvo užblokuotas prie jo protestavusių žmonių. Anot jo, parlamentarai išeiti saugiai iš pastato galėjo tik po vidurnakčio.
„Buvo parlamento plenarinis posėdis. Seimo pastatas buvo užblokuotas įsiaudrinusių, chamiškai besielgiančių žmonių. Dalis kolegų bandė išeiti pasiaiškinti, salėje keitėmės informacija, kas, ką matė. (...)
Išvykti ir išeiti iš pastato nebuvo įmanoma net tokiems politikams, kurie sakėsi esantys artimi šiems riaušininkams. Aš jų nevadinčiau protestuotojais“, – pasakojo K. Masiulis.
Liudytojas tvirtino kartu su kolegomis Seimo nariais Zenonu Streikumi, Virgilijumi Alekna nuėjo į savo kabinetą parlamente, gėrė kavą, stebėjo įvykius per langą iki vidurnakčio.
„Mačiau, kad buvo keli aktyvesni asmenys, kurie diriguoja toms riaušėms“, – aiškino parlamentaras.
Jis įvardijo matęs minioje kaltinamuosius Astrą Genovaitę Astrauskaitę, Andrejų Lobovą, Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas.
„Tai įvardijama žodžiu „lyderystė“. Jie buvo lyderiai“, – komentavo K. Masiulis.
Parlamentaras sakė girdėjęs tie Seimo nariai, kurie išėjo iš parlamentaro prieš vidurnaktį, buvo galimai apstumdyti, apmėtyti vėliavų kotais.
K. Masiulio įsitikinimu, formalus protesto tikslas buvo kritika valdžios vykdomai koronaviruso pandemijos stabdymo politikai, tačiau vėliau, anot Seimo nario, protestas virto pasipriešinimu pačiai valstybei.
„Formalus tikslas buvo protestuoti prieš skiepus ir galimybių pasą, bet visas protestas, riaušės išvirto į pasipriešinimą apskritai valstybei, abejone valdžios legitimumu. (...) Minia buvo nusiteikusi netaikiai, karingai. Ten buvo ir kartuvės“, – pasakojo K. Masiulis.
Parlamentarui liudijant teisme, jo pasakojimą lydėjo kaltinamųjų šūksniai, įvairios replikos, pasipiktinimas. Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narė Zina Vilnienė kelis kartus įspėjo kaltinamuosius, ragino laikytis tvarkos, tačiau dalis jų neklausė.
Galiausiai iš teismo salės buvo išprašyti kaltinamieji A. G. Astrauskaitė, Lukas Dolotovas, Dmitrijus Vinogradovas, Arūnas Stungurys.
