Įsivyravus struktūriniam nedarbui verkiant reikia užpildyti atsivėrusias specialistų spragas. Nors Lietuvoje galimybių pakeisti kvalifikaciją netrūksta, žmonės vengia keisti profesiją remdamiesi rinkos dėsniais.
Lietuvos darbo biržos teigimu, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta pardavėjų, įvairaus pobūdžio vairuotojų, statybų darbininkų, virėjų, siuvėjų, apsaugos darbuotojų, vadybininkų, administratorių bei buhalterių.
Remdamasi prognozėmis, kokių darbo vietų ateityje trūks, darbo birža gali pasiūlyti galimybę persikvalifikuoti. Norint ją gauti reikia atitikti kelis reikalavimus: pavyzdžiui, būti tokiu bedarbiu, kuriam darbo birža per tris mėnesius negali pasiūlyti tinkamo darbo, arba pasirašyti trišalę darbo sutartį su darbo birža ir darbdaviu.
Pastaruoju atveju persikvalifikavimo siekiantis žmogus įsipareigoja dirbti savarankiškai arba darbdavio įmonėje tam tikrą laikotarpį.
Keisti kvalifikaciją galima dviem būdais: formaliai ir neformaliai. Baigus formalųjį mokymą, gaunamas Švietimo ministerijos pažymėjimas apie gautą kvalifikaciją. Neformalaus mokymo metu pažymėjimas nėra duodamas – šis būdas labiau skirtas kompetencijai įgyti ar tobulinti. Keisti kvalifikaciją galima ir darbdavio įmonėje. Populiarios specialybės nevilioja
Nors per pirmą šių metų pusmetį darbo birža padėjo įgyti kvalifikaciją 5600 žmonių, iš jų pardavėjais (ši profesija – viena paklausiausių) panoro tapti tik 111 asmenų.
Pasak Danutės Grikšaitės, Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro (VŽDRMC) Informacinių technologijų, verslo ir paslaugų specialistų rengimo skyriaus vedėjos, rinkoje paklausios specialybės dažnai nepopuliarios tarp bedarbių, nes už jas menkai atlyginama.
„Nors šių specialybių paklausa yra, jos nepritraukia žmonių, nes dažnai mokami minimalūs atlyginimai, o bedarbių tai nevilioja“, – sako D. Grikštaitė. Taip pat, pašnekovės nuomone, pardavėjus darbdaviai dažnai priima ir be kvalifikacijos.
Dažniausiai, VŽDRMC atstovės teigimu, centre norima įgyti kokią nors grožio specialisto kvalifikaciją, pavyzdžiui, plataus profilio kirpėjo. Tačiau atsiranda norinčiųjų persikvalifikuoti ir į administratorius.
Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro (PVDPRC) direktorės pavaduotoja ugdymui Elena Kazlauskienė taip pat teigia, kad jų mokykloje populiariausios vadinamosios grožio specialybės: kirpėjų ar higieninės kosmetikos specialistų. Tačiau yra nemažai norinčiųjų tapti fotografais, atsiranda siekiančių keisti profesiją į reklamos kūrėjų ar interjero specialistų.
Mokosi iš savo lėšų
Darbo birža gali pasiūlyti mokymus profesiją keičiantiems žmonėms, tačiau daug jų už profesinius mokslus renkasi mokėti patys. „Darbo biržai reikia įsipareigoti, o žmonės įsipareigojimų vengia ir mieliau ateina mokytis savo lėšomis“, – teigia D. Grikštaitė.
Kvalifikacijos įgijimo ar tobulinimo programų trukmė labai įvairi ir priklauso nuo pasirinktos profesijos sudėtingumo ir bedarbio profesinių gebėjimų „Galima būtų teigti, kad mokymo programų trukmė – vidutiniškai 5 mėnesiai, išlaidos 1 asmeniui – apie 4,5 tūkst. litų“, – aiškina LDB atstovė Milda Jankauskienė.
Profesinio rengimo centruose kvalifikaciją pakeisti galima už maždaug 2 tūkst. litų. Pasak E. Kazlauskienės, jos atstovaujamame centre penkių mėnesių kursai vidutiniškai kainuoja apie 1700 litų.
„Maždaug septynis mėnesius trunkanti kirpėjų ruošimo programa kainuoja 2660 litų, o siekiantiems neformalaus mokymo tenka mokėti po 1600 litų. Dekoratyvinės kosmetikos specialisto kursai kainuoja apie 2000 litų“, – vardija D. Grikštaitė.
Persikvalifikuojančių daugiau
Profesinio rengimo centruose pakeisti kvalifikaciją ar ją įgyti užtrunka trumpiau nei profesinėse mokyklose. „Profesinėse mokyklose kvalifikacija įgyjama per metus, pusantrų, turint vidurinį išsilavinimą gali užtrukti ir trejus metus, – aiškina D. Grikštaitė. – Pas mus kvalifikaciją galima įgyti vidutiniškai per 5–7 mėnesius, kartais užtenka ir 3.“
Vilniaus verslo paslaugų profesinio rengimo centro direktorės pavaduotoja teigia, kad persikvalifikuoti galimybę gali suteikti tik tada, kai susidaro ne mažesnė nei 10 asmenų grupė. Persikvalifikavimo programos, priklausomai nuo profesijos, trunka trumpiau nei pirmosios kvalifikacijos įgijimo. Tačiau norintieji persikvalifikuoti nevengia stoti į dieninį skyrių ir iš naujo įgyti kvalifikaciją.
Dažniausiai šie asmenys – darbo neturintys žmonės. „Didesnė dalis tiesiog neranda darbo, ateina baigę kolegijas, aukštąsias mokyklas ir stoja pagal tą pačią dieninę programą, siekdami įgauti profesinių žinių, įgūdžių“, – teigia E. Kazlauskienė. Taip pat, pasak pašnekovės, persikvalifikuoti ateina iš užsienio grįžę žmonės, siekiantys įsitvirtinti Lietuvoje.
Asmenų, keičiančių profesiją, yra daugiau negu įgyjančių pirmąją kvalifikaciją. „Siekiančiųjų persikvalifikuoti netrūksta, jų netgi daugiau nei pirmą kartą įgyjančių profesiją – sako D. Grikštaitė. – Persikvalifikavimo siekia įvairaus amžiaus žmonės, nuo 20 iki 50 metų, atsiranda ir vyresnių.“
IT specialistas per 40 dienų
Viena perspektyviausių specialybių šiuo metu visame pasaulyje – IT specialistas. Remiantis portalo Cv.lt informacija, šį pavasarį IT specialistų darbo skelbimų buvo tris kartus daugiau negu panašaus darbo ieškančių asmenų.
Matydamos profesijos poreikį, kompiuterinio raštingumo kursų rengimo įmonės pradeda siūlyti žmonėms galimybę persikvalifikuoti. Pavyzdžiui, keletą metų kompiuterinio raštingumo mokymus įvairių įmonių darbuotojams rengianti įmonė „Kompetenc“ nuo šio rudens steigia IT akademiją, kurioje teiks mokymus žmonėms, siekiantiems įgyti IT specialisto kvalifikaciją.
Norint tapti IT specialistu, priklausomai nuo programos, reikėtų baigti apie pusantro mėnesio trukmės kursus. „Jeigu turite techninį išsilavinimą, pavyzdžiui, esate inžinierius, įgijęs tiksliųjų mokslų pagrindus, jums užtektų vidutiniškai 40 dienų trunkančių kursų“, – teigia „Kompetenc“ vadovas Erimijus Radavičius.
IT specialistų trūkumas kamuoja ne tik Lietuvą. Didelis kvalifikuotų IT specialistų stygius gali lemti, kad iki 2015 metų ES šalyse susidarys apie 900 tūkst. laisvų IT specialistų darbo vietų, į kurias nebus rasta tinkamų kandidatų.
FAKTAI: Darbo rinka
Šių metų birželį jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje siekė 20,4 proc., o bendras šalies nedarbo lygis sudarė 11,7 proc.
Labiausiai darbo ieškantys asmenys siekia gauti keleivių ar krovinių vežėjų kvalifikaciją
Neformalųjį profesinį mokymą, pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, Lietuvoje teikia 178 įstaigos, o formalųjį – 107-ios.
Greta Jankaitytė
