Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Ispanijos Seutos mieste, kurį praėjusią savaitę užplūdo įsibrovėliai iš Maroko, gyvenimas dar toli gražu negrįžo į seną vagą. Miestą drebina Ispanijos pareigūnų ir nelegaliai čia atvykusių vyrų susirėmimai. Įsibrovėlių miniai sutramdyti policininkai naudoja gumines lazdas, patys saugosi skydais ir, įtampai tvyrant ore, bando užkirsti kelią masiniams neramumams. Visgi dauguma migrantų jau yra palikę Ispanijos teritoriją ir grįžę į Maroką.
Tuo metu Madride, prie Maroko ambasados, vyksta ispanų protestas. Čia susirinkę žmonės pyksta, kad Marokas esą tyčia pasiuntė daugiau nei 60 tūkstančių migrantų į Ispanijai priklausantį Seutos miestą. Tačiau kritikos strėlės skrieja ir į Pedro Sanchezo kairiųjų vyriausybę, kuri palaiko atviros migracijos politiką ir kol kas nepaaiškina nei kodėl krizė kilo, nei kodėl nepavyko apsaugoti Seutos.
„Šiandien susirinkome čia protestuoti prieš mus išdavusią korumpuotą ir nusikalstamą valdžią bei prieš Seutos invaziją, kurią, mūsų nuomone, sukėlė Maroko vyriausybė“, – sako protesto dalyvis Migo Contreras.
Marokas migraciją naudoja kaip ginklą derybose
Marokas neigia kaltinimus, kad sąmoningai leido plūsti migrantams į Seutą ir aiškina, kad masinį judėjimą pakurstė dezinformacija socialiniuose tinkluose bei kontrabanda žmonėmis užsiimantys nusikaltėliai. Visgi tai ne pirmas kartas, kai Seutoje kyla tokia krizė. Prieš šešerius metus Maroko pareigūnai irgi nestabdė dešimčių tūkstančių migrantų. Ekspertai sako, kad ir dabar Marokas siunčia politinį įspėjimą Ispanijai dėl neva stiprėjančių Madrido ryšių su Alžyru, kuris yra pagrindinis Maroko konkurentas regione.
„Atsakingas už visa tai yra Pedro Sanchezas, tačiau dalis kaltės tenka ir Marokui. Mes susiduriame su invazija. Tai Maroko inicijuotas karo veiksmas“, – sako Ispanijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Santiago Abascalis.
O kartu tai ir Maroko žinutė Europos Sąjungai, nes Marokas jau seniai yra vienas svarbiausių ES partnerių stabdant migraciją. Tokia momentinė krizė gali sustiprinti Rabato derybines pozicijas dėl finansinės paramos, prekybos, vizų ar kitų politinių klausimų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.


