Atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų yra akivaizdus. ES moterys vidutiniškai uždirba 11,1 proc. mažiau nei vyrai.
Tačiau išėjus į pensiją šis atotrūkis dar labiau išauga. Vidutiniškai moterų pensijos ES yra 24,5 proc. mažesnės nei vyrų – tai daugiau nei dvigubai didesnis skirtumas nei darbo užmokesčio srityje.
Ekspertai nurodo, kad tam įtakos turi ne tik mažesni moterų atlyginimai, bet ir trumpesnis darbo laikas, mažesnis socialinio draudimo stažas bei kiti veiksniai, daugiausia susiję su lyčių vaidmenimis ir neapmokamu rūpybos darbu.
Kaip situacija atrodo Lietuvoje?
Kiek skiriasi lietuvių atlygiai ir pensijos?
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų svyravo nuo –0,8 proc. Liuksemburge iki 18,8 proc. Estijoje.
Be šių dviejų šalių, mažiausias atlyginimų atotrūkis fiksuotas Belgijoje (0,7 proc.), Rumunijoje (3,7 proc.) ir Lenkijoje (4 proc.).
Tuo metu didžiausias jis buvo Čekijoje (18,5 proc.), Austrijoje (17,6 proc.) ir Vengrijoje (16,9 proc.).
Tik Liuksemburge atlyginimų skirtumas buvo moterų naudai – jis siekė –0,8 proc., o tai reiškia, kad moterys ten vidutiniškai uždirba daugiau nei vyrai.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimų yra 10 proc. Lietuvoje šis rodiklis yra mažesnis nei ES vidurkis, kuris yra 11,1 proc.
Tuo metu vidutinis pensijų skirtumas tarp vyrų ir moterų ES yra daugiau nei du kartus didesnis nei atlyginimų skirtumas (24,5 proc., palyginti su 11,1 proc.).
Paprastai tariant, už kiekvienus 100 eurų, kuriuos pensijos forma gauna vyrai, moterys vidutiniškai gauna tik 75,5 euro.
Pensijų skirtumas ES tarp vyrų ir moterų svyruoja nuo 5,6 proc. Estijoje iki 38,2 proc. Maltoje.
Daugiau nei 30 proc. jis siekia keliose šalyse, įskaitant Nyderlandus (36,3 proc.), Austriją (35,6 proc.), Liuksemburgą (32,7 proc.), Belgiją (31,3 proc.) ir Airiją (31,1 proc.).
Tuo metu mažesni skirtumai taip pat užfiksuoti Slovakijoje (9,4 proc.), Vengrijoje ir Čekijoje (9,6 proc.).
Lietuva pagal pensijų atotrūkį yra tarp geriausiai atrodančių ES valstybių (11,9 proc.). Taip pat ji lenkia ES vidurkį, kuris siekia 24,5 proc.
Vyrų pensija – 100 eurų didesnė
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodė, kad 2026 m. gegužės mėnesio duomenimis, vidutinė vyrų senatvės pensija buvo 809,46 euro, moterų – 709,13 euro. Paprastai tariant, vyrų vidutinė senatvės pensija 100,33 euro arba 14,1 proc. didesnė nei moterų.
Visgi „Sodros“ atstovė pabrėžia, kad šis skirtumas nuolat mažėja, pavyzdžiui, 2025 m. skirtumas sudarė apie 14,6 proc., 2024 m. – 15,9 proc., 2023 m. – 16,7 proc. 2016 m. vyrų vidutinė pensija buvo 22,1 proc. didesnė nei moterų vidutinė pensija.
Pasak M. Kozič, tarp naujai paskiriamų senatvės pensijų skirtumai daug mažesni – siekia apie 6 proc.
„Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir sumokėtos įmokos, taigi, buvęs darbo užmokestis.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkis siekia apie 8,5 proc.“ – pažymėjo pašnekovė.
Nėra vien lyčių nelygybės darbo rinkoje pasekmė
Vilniaus Universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė paaiškino, kad kalbant apie pensijų atotrūkį, tam įtakos turi keli tarpusavyje susiję veiksniai.
Pirmiausia, anot jos, moterys dažniau daro karjeros pertraukas dėl vaikų auginimo ar artimųjų priežiūros, dažniau dirba ne visą darbo dieną ir vis dar koncentruojasi mažiau apmokamuose sektoriuose.
„Visa tai reiškia mažesnes socialinio draudimo įmokas ir mažesnę sukauptą pensiją“, – aiškino docentė.
Visgi, pasak jos, vien to nepakanka paaiškinti pensijų skirtumui, nes svarbūs ir instituciniai bei kultūriniai veiksniai.
„Moterims vis dar tenka didžioji dalis neapmokamo darbo rūpinantis vaikais, senstančiais tėvais, artimaisiais, o tai riboja jų galimybes siekti karjeros ar investuoti į kvalifikacijos kėlimą.
Ne mažiau aktualūs yra ir finansiniai veiksniai, apimantys moterų finansinį pasirengimą ir žinias aktyviai investuoti, strategiškai planuoti finansus ir papildomai kaupti pensijai. Tiesa, tyrimai taip pat rodo, kad moterys netgi dažniau renkasi konservatyvesnes investavimo strategijas ir rečiau planuoja ilgalaikį finansinį kaupimą“, – dalijosi J. Butkevičienė.
Ji pabrėžė, kad pensijų atotrūkis nėra vien lyčių nelygybės darbo rinkoje pasekmė. Toks atotrūkis atspindi viso gyvenimo ekonominių sprendimų, socialinių normų ir viešosios politikos rezultatą.
Apie pensijų nelygybę kalbama per mažai
Anot docentės, Lietuvoje apie atlyginimų skirtumus kalbama vis daugiau, tačiau ji mano, kad pensijų nelygybė vis dar lieka gana mažai matoma tema.
Pasak jos, taip yra todėl, nes atlyginimų skirtumą žmonės jaučia šiandien, o pensijų skirtumas išryškėja tik po kelių dešimtmečių.
„Tai atrodo tolima problema, nors iš tikrųjų ji formuojasi kiekvienais darbo metais. Antra, pensijų atotrūkis yra daug sudėtingesnis reiškinys. Jį lemia ne vien darbdavių sprendimai.
Čia susipina darbo rinka, šeimos politika, socialinė apsauga, finansinis raštingumas, investavimo įpročiai ir visuomenėje nusistovėję lyčių vaidmenys“, – pastebėjo ji.
Taip pat specialistė mano, kad apie pensijų atotrūkį kalbame per siaurai.
„Dažniausiai įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) tema siejama su atlyginimais, moterų skaičiumi vadovybėje ar diskriminacija darbo vietoje. Tačiau šiuolaikinis požiūris į DEI yra daug platesnis. Jis apima ir skirtingus gyvenimo etapus, amžių, negalią, šeiminę padėtį bei rūpybos pareigas. <...> Būtent šie gyvenimo etapai ilgainiui daro didžiausią įtaką ekonominiam saugumui senatvėje“, – nurodė J. Butkevičienė.
Pasak VU docentės, jeigu DEI suprantame tik kaip vienodą atlyginimą už vienodą darbą, praleidžiame didelę dalį problemos.
„Pensijų nelygybę kuria ne tik lytis, bet ir amžius, rūpybos pareigos, šeiminė padėtis, finansinis raštingumas ir net visuomenėje nusistovėjusios normos apie tai, kas turi rūpintis vaikais ar senstančiais tėvais. Tai klasikinis intersekcionalumo pavyzdys – kai keli veiksniai kartu didina žmogaus ekonominį pažeidžiamumą“, – pabrėžė pašnekovė.
Nerimą kelia moterų skurdo rizika
Pasak J. Butkevičienės, nepaisant to, kad pensijų atotrūkis Lietuvoje nėra tarp didžiausių Europoje, 65 metų ir vyresnių moterų skurdo rizika yra viena didžiausių ES.
„Eurostat“ duomenimis, skirtumas tarp vyrų ir moterų skurdo rizikos šioje amžiaus grupėje Lietuvoje siekia –13,3 procentinio punkto – tai vienas prasčiausių rezultatų ES.
Todėl net ir planuojant gimstamumo skatinimo politiką, reikėtų matyti platesnį paveikslą – kaip šeimos sprendimai dėl vaikų, rūpybos ir darbo ilgainiui veikia moterų ekonominį saugumą bei pensijas“, – komentavo ji.
Specialistė pabrėžė, kad būtent pensijoje išryškėja visos gyvenimo eigoje susikaupusios nelygybės ir moterys, natūraliau linkusios rūpintis kitais, dažnai tik antroje gyvenimo pusėje susimąsto apie savo finansinę ateitį.
„Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, todėl didėja ir rūpybos našta šeimose, kurią praktikoje dažniausiai prisiima moterys – jos dažniau slaugo senstančius tėvus, rūpinasi anūkais ar kitais artimaisiais.
Šis darbas yra būtinas visuomenei, tačiau ekonomiškai beveik nėra įvertinamas“, – pastebėjo pašnekovė.
Finansinis planavimas – visos šeimos atsakomybė
J. Butkevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar per mažai kalbame apie ilgalaikį finansinį planavimą.
„Pensija neturėtų būti suvokiama tik kaip valstybės atsakomybė. Tai taip pat šeimos ir asmeninių finansų planavimo klausimas.
Kaupti ateičiai reikėtų pradėti kuo anksčiau, o šeimose svarbu sąmoningai įvertinti, kaip karjeros sprendimai paveiks abiejų partnerių finansinį saugumą senatvėje“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Anot jos, norint spręsti šią problemą, reikia sprendimų visame žmogaus gyvenimo cikle.
„Pirmiausia reikėtų didinti kokybiškų vaikų priežiūros ir trumpalaikės bei ilgalaikės slaugos paslaugų prieinamumą, kad rūpybos pareigos netaptų vieno žmogaus – dažniausiai moters – karjeros stabdžiu.
Antra, būtina skatinti lygesnį rūpybos pareigų pasidalijimą šeimose. Kuo aktyviau prie vaikų priežiūros ir artimųjų slaugos prisideda sutuoktiniai ar partneriai ir kiti artimieji, tuo mažesnis ilgalaikis ekonominis atotrūkis susiformuoja.
Trečia, daugiau dėmesio reikėtų skirti finansiniam raštingumui ir pensijų planavimui. Apie pensiją reikėtų pradėti galvoti ne likus keleriems metams iki jos, o pirmosiomis darbo rinkos dienomis ar priimant sprendimą karjeros pertraukai“, – paaiškino ji.
Dar vienas svarbus aspektas, apie kurį kalbama gerokai rečiau – šeimos finansinis teisingumas.
„Jei vieno partnerio karjera vystosi greičiau todėl, kad kitas prisiima daugiau rūpybos pareigų, šeima turėtų tai įvertinti priimdama ilgalaikius finansinius sprendimus – planuodama investicijas, kaupimą pensijai ar turto paskirstymą. Tai nėra vien moters ar vyro atsakomybė, bet tai yra bendras šeimos finansinio atsparumo klausimas“, – nurodė pašnekovė.
