Kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje nei gyvenamoji turto paveldėję europiečiai dažnai įstringa biurokratijos brūzgynuose. Šalių paveldėjimo įstatymai skiriasi ir dažnai nėra aišku, kurios šalies teisinę sistemą reikia taikyti.
Tokios painiavos narpliojimas gali brangiai kainuoti ir atimti daug laiko. Kai kuriems paveldėtojams tai įgrysta tiek, kad jie tiesiog atsisako kitoje šalyje jiems atitekusio turto.
Dabar Europos Komisija siūlo supaprastinti paveldėjimo kitoje šalyje tvarką. Pagal parengtą taisyklių projektą užsienyje gyvenantys žmonės galėtų nurodyti, kad jų testamentas būtų vykdomas pagal šalies, kurios piliečiai jie yra, įstatymus.
Priešingu atveju visam turtui galiotų šalies, kurioje jie mirė, įstatymai, net jei velionis turėjo kokio nors turto kitoje ES valstybėje narėje.
Taip siekiama užkirsti kelią prieštaringiems kelių ES šalių teismų sprendimams dėl to paties turto. Sprendimus dėl viso paveldimo turto priimtų viena institucija velionio kilmės šalyje arba toje šalyje, kurioje jis prieš mirtį nuolat gyveno.
Komisija taip pat siūlo įvesti pažymėjimus, kad paveldėtojai ir testamentų vykdytojai galėtų lengvai įrodyti savo statusą kitoje šalyje. Dabar ES šalys ne visada pripažįsta viena kitos paveldėjimo dokumentus.
Kasmet ES apie 450 tūkst. atvejų turto paveldima užsienyje. Tokio turto vertė per metus siekia apie 120 mlrd. eurų.
Už teisingumą atsakingas Komisijos narys Jacques'as Barrot teigė, kad, priėmus siūlomą teisės aktą, visa teisinė sistema taptų aiškesnė ir lankstesnė. „Būtina, kad piliečiai ir teisininkai galėtų suprasti paveldimam turtui taikomas taisykles ir turėtų tam tikrą jų pasirinkimo laisvę, kad ir kurioje vietoje tas turtas būtų“, - sakė jis.
Dėl šios priemonės paveldėjimo mokesčiai nepasikeis, jie ir toliau bus reglamentuojami pagal nacionalinius įstatymus, kaip ir klausimai dėl to, kas paveldi turtą arba kaip jis padalijamas keliems paveldėtojams.
