Šį prašymą teismui pateikė R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas. Anot jo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, būtina peržvelgti teisėsaugos slapta darytus įrašus.
V. Baltrūnas tikino, kad peržiūrėjus dalį teisėsaugos darytų įrašų, susidarytų aiškesnis vaizdas apie sprendimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, priėmimą Panevėžio miesto savivaldybėje.
Advokatas minėjo, jog viename įrašų fiksuotas Panevėžio miesto mero R. M. Račkausko kabinete vykęs mero ir tuometinio savivaldybės tarybos nario Povilo Urbšio pokalbis apie gyventojų apklausą. Kituose įrašuose, pasak V. Baltrūno, esą fiksuota, kaip mero komanda ir kiti asmenys diskutuoja apie tai, ar reikalinga gyventojų apklausa.
„Šie įrašai yra svarbūs, siekiant įvertinti bylos medžiagą“, – sakė V. Baltrūnas.
Jam pritarė ir G. Maskoliūnienės advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė. Nuteistosios gynėja pažymėjo, kad būtina išanalizuoti teisėsaugos darytus vaizdo ir garso įrašus plačiau, siekiant suvokti sprendimų priėmimo savivaldybėje kontekstą.
„Norime parodyti kontekstą, iš ko atsirado tas prašymas dėl gyventojų apklausos. (...) Buvo plačiai kalbama, visa komanda kalbėjo. (...) Dabar išrinkus iš to razinkas, tai ir gali atrodyti kitaip... Mes norime parodyti viską kontekstą“, – dėstė advokatė.
Teismo posėdyje dalyvavęs Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas taip pat akcentavo, kad teisėsaugos slaptai darytų vaizdo ir garso įrašų analizė galėtų atskleisti, jog, jo teigimu, jokių neskaidrių susitarimų nebuvo.
„Be šito neįmanoma suprasti viso konteksto. (...) O tai dabar susidaro įspūdis, kad susitiko ir susitarė dėl kažko“, – sakė R. M. Račkauskas.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Valys nesutiko su prašymu perklausyti ir peržiūrėti teisėsaugos slapta darytus įrašus. Anot jo, šiuo metu teismui turėtų užtekti dalies vaizdo ir garso įrašų, kur neva fiksuoti įrodymai apie nusikalstamą veiką.
„Buvo įgyta gyventojų apklausa, kuri, kaip rodo slapta daryti įrašai, skirta pasimatuoti temperatūrą prieš rinkimus“, – atkreipė dėmesį prokuroras.
Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, tenkinusi nuteistųjų gynėjų prašymus dėl teisėsaugos darytų įrašų peržiūros, kartu nutarė, kad šie įrašai bus peržiūrimi ir perklausomi su viešųjų pirkimų specialiste, teikusia vertinimus šioje byloje.
Kitas teismo posėdis byloje numatytas balandžio 18 d.
ELTA primena, kad 2023 m. sausį Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir išteisino Panevėžio miesto merą R. M. Račkauską ir jo patarėją G. Maskoliūnienę dėl piktnaudžiavimo. Tačiau tų pačių metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausį R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę buvo pripažinęs kaltais dėl to, kad, jie būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.
Anot teisėsaugos, buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.
Be to, bylos duomenimis, esą buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Prokuratūra teigia, kad be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.
