Nyderlandų žvėrelių augintojams šis teismo sprendimas reiškia, kad teks atsakyti už veiklos plėtrą, kuri įvykdyta jau po to, kai 2013m. pirmąkart įsigaliojo kailių pramonės draudimas. Nikolė van Gemert (Nicole van Gemert), gyvūnų teisių organizacjos „Bont voor Dieren“ vadovė, teigia, kad teisminiai procesai prieš plėtrą vykdžiusius ūkininkus bus pirmasis darbas “Bont voor Dieren” sąraše: “Vis dar yra daug ką nuveikti. Nesiliausime viešinti informacijos apie slaptą siaubingą audinių gyvenimą Nyderlandų kailių ūkiuose, kol paskutinė iš jų užvers duris.” Gyvūnų teisių organizacija „Bont voor Dieren“ nuo pat savo įsikūrimo dirbo siekdami demaskuoti kailių pramonės žiaurumą; kampanijos prieš kailinių žvėrelių išnaudojimą sekė viena po kitos. Nyderlandai yra ketvirta šalis pasaulyje pagal išdirbamų audinių kailiukų skaičių (per metus užauginama ir nužudoma apie 6 mln. šių žvėrelių). 2012m. Nyderlandų senatas nubalsavo už audinių auginimo uždraudimą dėl etinių priežasčių. Žvėrelių augintojams suteiktas 12 metų pereinamasis laikotarpis. 2014m. Nyderlandų teismas atšaukė draudimą, motyvuodami tuo, kad kompensacijos, išmokamos augintojams, nebuvo pakankamos. Šįkart kailių pramonės draudimas įsigaliojo neatšaukiamai.
Lietuvos gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ taip pat priklauso tarptautinei sąjungai „Fur Free Alliance“. Jų atstovė Gabija Enciūtė Nyderlandų kailių pramonės uždraudimą įvardija kaip svarbų precedentą, iš kurio galėtų pasimokyti ir Lietuva. „Lietuvoje, kaip ir Nyderlanduose, iš visų kailinių žvėrelių daugiausia užauginama audinių – per metus jų nužudoma daugiau nei 2 milijonai (Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis). Tai tikrai kelia visuomenės pasipiktinimą, ne tik dėl etinių, bet ir dėl apsauginių problemų, susijusių su šia industrija. Galbūt dar nepasiekėme olnadų pilietiškumo lygio, todėl ši problema vis dar neišspręsta, bet manau, kad tai – jau nebe tokia tolima ateitis.“
