Remigijus RAINYS

"Akistata" jau rašė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nusižudė Jonas Benekeraitis (47 m.). nuo praėjusių metų lapkričio vidurio jis buvo suimtas kaip įtariamasis dėl savo sugyventinės Raimondos (20 m.) dingimo. J. Benekeraitis ilgą laiką sakė, kad jo jauna sugyventinė esanti pagrobta, tačiau po patikrinimo melo detektoriumi palūžo ir, neatlaikęs įtarimų naštos arba slegiamas kaltės jausmo, gyvenimą baigė savižudybe. Dingusi Raimonda nesurasta iki šiol.

Kai Ritai Taučienei, gyvenančiai Raseinių rajono Ginčaičių kaime, praėjusių metų rugsėjo pradžioje paskambino jos dukros Raimondos (20 m.) sugyventinis Jonas Benekeraitis (47 m.) ir pasakė, kad jaunoji R. Taučaitė per visą naktį negrįžo į namus, moteris net kiek piktdžiugiškai pagalvojo, kad taip Raimonda keršija vos ne tris dešimtmečius vyresniam Jonui už tik ką pasibaigusias jo "gastroles".

Mat per pačias Žolines J. Benekeraitis savo draugę su vos 7 mėnesių amžiaus judviejų dukrele atvežė pas motiną ir pats kažkur trumpam išvažiavo. Kai pavakary Raimonda bandė Jonui prisiskambinti, kad šis ją su vaiku parsivežtų į namus, sugyventinio mobilusis telefonas buvo išjungtas. Jaunai mamai su kūdikiu į namus Bedančių kaime teko nusigauti savo jėgomis.

J. Benekeraitis parsirado tik po dviejų savaičių, tad natūralu, kad Raimonda savo draugui uždavė daug nemalonių klausimų. Juo labiau kad prieš tai pora po 4 metų bendro gyvenimo pagaliau buvo nusprendusi susituokti ir kitą dieną turėjo važiuoti į Raseinius apžiūrėti ketinamo nusipirkti buto. Jo savininkas specialiai atvažiavo iš Kauno, tačiau būsimų pirkėjų taip ir nesulaukė.

Raimonda mamai pasisakė, jog, jos manymu, per tas dvi savaites Jonas naktimis net kelis kartus buvo sugrįžęs į Bedančius, kur pora gyveno J. Benekeraičiui priklausančioje fermoje įsirengtame bute, tačiau į vidų neužeidavo. Tomis naktimis jauna moteris ne kartą girdėjo kažkieno žingsnius ant aukšto, o kaip savą atpažinęs jų šuo nustodavo loti ir tik džiaugsmingai amsėdavo. Vieną kartą Raimonda net numetė ant žemės kopėčias, kad sugyventiniui būtų sunkiau nulipti žemyn. Tačiau ir tą kartą Jonas į namus neužėjo.

Moteris įtarinėjo, kad Jonas atvykdavo patikrinti, ar ji neturi parsivedusi kokio meilužio, nes per visą jų draugystės laiką pavyduolis kontroliavo kiekvieną jos žingsnį.

Po poros savaičių pagaliau parsiradęs J. Benekeraitis apie tai, kur bastėsi, beveik nesakė. Paminėjo tik tai, kad kankinamas depresijos gyveno pas bičiulį Kaune. Raimonda žinojo, kad jos gyvenimo draugas nei geria, nei rūko, todėl teliko tik įtarti, jog jis laiką leido su kita moterimi, tačiau konkrečių įrodymų ji neturėjo. Po audringo pasiaiškinimo R. Taučaitė pareikalavo, kad Jonas jai ir dukrai nupirktų Raseiniuose bent kambarėlį ir paliktų ramybėje.

Medienos prekyba besiverčiančiam vyriškiui pinigų netrūko, nes neseniai jis už porą šimtų tūkstančių litų buvo pardavęs jau minėtą fermą Bedančių kaime. Raimonda kažką žinojo ir apie, ko gero, ne visiškai legalius sugyventinio sandorius, nes, girdint savo artimiesiems, neatsargiai pagrasino Jonui, kad jei ji panorės, tai J. Benekeraitis supus kalėjime. Po šio ginčo Raimondos tėvai dukros daugiau jau nebematė.

Princas ir pelenė

Prieš 4 metus tarp Jono ir Raimondos užsimezgusi draugystė merginos tėvams nepatiko. Pernelyg jau didelis amžiaus, išsilavinimo bei ineresų skirtumas krito į akis kiekvienam juos pažinojusiam. Žemės ūkio akademijoje agronomo specialybę įsigijęs 43 metų vyriškis tuo metu dar netgi buvo neišsiskyręs su dvi jo dukreles auginusia pirmąja žmona, todėl Vidmantas Taučys tuo metu dar tik šešiolikos tesulaukusiai dukrai kategoriškai uždraudė su juo bendrauti. Tėvas ne tik rakindavo duris, bet ir užkaldavo langus, tačiau vos tik lauke pasigirsdavo Jono "Audi 80" variklio burzgimas, Raimonda surasdavo būdą pasprukti iš namų ir nesugrįždavo ištisomis paromis.

R. Taučaitei šiaip ne taip baigus 11 klasių, pora pradžioje apsigyveno išsinuomotame bute Raseiniuose, o vėliau persikėlė į Bedančius. Jonas išsiskyrė su žmona, tačiau vengė mokėti alimentus dukroms iš pirmosios santuokos. Taupus ir net šykštokas J. Benekeraitis pinigų nestokojo, tačiau net ir dukrą jam pagimdžiusios R. Taučaitės nelepino. Neįtikėtinai pavydus vyriškis sekė kone kiekvieną sugyventinės žingsnį ir net atvežęs ją pas tėvus ar seserį, kas kelias minutes skambindavo mobiliuoju telefonu, ar automobiliu sukdavo ratus po langais. Skandalai kildavo net ir tada, kai Jonas pamatydavo, jog Raimonda tik kalbasi su fermoje dirbusiais darbininkais.

J. Benekeraitis įtarinėjo, kad R. Taučaitės dukra yra ne jo vaikas, todėl nesuteikė jai savo pavardės. Vyriškis kartais sakydavo, kad jei tuoksis su Raimonda, tai pasiims jos pavardę, nes jo pavardė jam esanti negraži. Vos pradingus sugyventinei, Jonas mergaitę nuvežė pas genetikos ekspertus į Vilnių, kad šie atliktų DNR tyrimą. Ekspertizės išvados buvo vienareikšmiškos - 99,994 procento tikimybe Jonas yra vaiko tėvas. Bet sugrįžęs į Raseinius, mergaitę J. Benekeraitis paliko savo faktinio uošvio seseriai, kuri ją tuoj pat perdavė seneliams.

"Pagrobimas" ir "užpuolimas"

Netrukus Rita Taučienė gavo SMS žinutę, kurioje neva jos dukra rašė, kad ji yra pagrobta nepažįstamų žmonių ir kažkur laikoma uždaryta kambaryje be langų. Kitose žinutėse Raimonda rašė, kad iš jos atimtas telefonas ir todėl ji negali paskambinti nei tėvams, ne vyrui. Ęsą žinutes ji gali rašyti tik leidus pagrobėjams ir jų prižiūrima.

Rita skubiai kreipėsi į Raseinių rajono teisėsaugininkus, jie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto laisvės atėmimo panaudojant smurtą ar net sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens sveikatai ar gyvybei.

Kitose žinutėse "pagrobtoji" užsiminė, jog ruošiami dokumentai, kad būtų galima ją išvežti į užsienį ir priversti dirbti prostitute. Tokia galimybė atrodė ganėtinai tikėtina, nes drauge su Raimonda buvo dingęs ir jos pasas. Tačiau artimuosius suglumino dar viena žinutė, kurioje "dukra" rašė, jog pagrobėjai pas ją trumpam buvo atvežę draugę, kuri papasakojo, kad pravažiuodama tiltu matė ant Dubysos kranto išmėtytus Jono Benekeraičio rūbus.

Policijos pareigūnai paupyje netoli tilto tikrai rado Jono viršutinius drabužius ir batus. V. ir R. Taučiai atpažino, kad tai tie patys rūbai, kuriuos J. Benekeraitis vilkėjo paskutinio lankymosi pas juos metu. Ant kranto paliktos žymės turėjo sudaryti įspūdį, jog čia vyko grumtynės, po kurių Jonas buvo įmestas į Dubysą ir nuskandintas. Kad neliktų jokių abejonių, švarko kišenėje buvo palikta J. Benekeraičio asmens tapatybės kortelė.

Vis dėlto pareigūnai įtarė, kad šis "užpuolimas" ir "nuskandinimas" yra inscenizuotas, o su sugyventinės dingimu neabejotinai susijęs vyriškis tiesiog pasislėpė. Kadangi buvusi J. Benekeraičio žmona buvo jį padavusi į teismą dėl alimentų nemokėjimo, tad šiuo pagrindu ir buvo paskelbta verslininko paieška.

Palaužė melo detektorius

Tariamą pražuvėlį tyrėjams pavyko susekti, kai vietinėje žiniasklaidoje jie užtiko skelbimą apie parduodamą automobilį "Audi 80". Spalva ir kitos ypatybės neįtikėtinai atitiko J. Benekeraičio "audinės" išvaizdą. Todėl mašinos pardavėjui paskambinęs policijos pareigūnas prisistatė pirkėju ir paskyrė susitikimą Raseiniuose. Į sutartą vietą atvykęs Jonas buvo sulaikytas ir apklaustas.

Apylinkės teismas dėl alimentų nemokėjimo įtariamąjį J. Benekeraitį leido suimti dešimčiai parų ir paskyrė teisminio buvusios žmonos ieškinio nagrinėjimo datą. Jonas išvengė bylos dėl alimentų, buvusiai žmonai grynaisiais pinigais padengęs visą 12 000 litų įsiskolinimą. Savo dingimą vyriškis aiškino tuo, kad iš tiesų buvo užpultas kažkokių plėšikų, kurie jį sumušė ir įmetė į upę. Tačiau užpuolikai kažkodėl nepagrobė savo aukos automobilio, todėl išsikapstęs į krantą Jonas išvažiavo į Kauną ir ten slapstėsi. Net ir atsiskaitęs su buvusia žmona, J. Benekeraitis laisvės neatgavo, nes per kratą svetimu vardu Kaune Jono išsinuomuotame bute pareigūnai aptiko anksčiau prapuolusį Raimondos pasą ir jos mobilųjį telefoną, iš kurio menami pagrobėjai siuntinėjo SMS žinutes.

Šį kartą jau dėl neteisėto laisvės atėmimo panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, vėl įtariamuoju tapusį J. Benekeraitį teismas leido suimti mėnesiui, o vėliau suėmimo terminą pratęsė. Tačiau per apklausas Jonas atkakliai neigė prisidėjęs prie Raimondos dingimo ir kategoriškai atmetinėjo visus jam reiškiamus įtarimus.

Nebesitikint, jog R. Taučaitė dar gyva, jos kūno Bedančių miško apylinkėse buvo ieškoma pasitelkus daugiau nei šimtą kariškių, tačiau ilgai trukusios paieškos buvo bergždžios. Rita Taučienė net siūlėsi į areštinę atvežti anūkę, tikėdamasi, kad gal bent mažylė sugraudins dukros sugyventinį ir jis nors kažką pasakys apie Raimondos likimą, tačiau Jonas pamatyti dukros nepanoro. Rita Taučienė nebesitikėjo, jog jos dukra dar gali būti gyva, bet norėjo savo vaiko palaikus bent žmoniškai palaidoti. Užsispyręs įtariamasis net sutiko tirtis melo detektoriumi, tačiau ir šio tyrimo rezultatai vyriškiui buvo nepalankūs. Prietaisas parodė, jog atsakinėdamas į tyrėjų klausimas Jonas Benekeraitis melavo, tad į Šiaulių tardymo izoliatorių įtariamasis iškeliavo labai sunerimęs. Vyriškis iš tardymo izoliatoriaus išsiuntė tris laiškus: savo buvusiai žmonai, vienai iš dukrų ir motinai, tačiau juose nė žodeliu neužsiminė nei apie dingusią sugyventinę, nei apie tolesnius savo ketinimus.

Nepaliko jokio raštelio

Sąskaitas su gyvenimu įtariamasis suvedė kameros tualete pasikoręs ant iš kelnių išverto diržo. Izoliatoriaus prižiūrėtojas pakaruoklį aptiko tik rytą, nes vienas kameroje uždarytas J. Benekeraitis iš antklodės buvo susukęs žmogaus pavidalo lėlę ir paguldęs ją į lovą bei uždengęs užklotu. Naktį per akutę į kamerą vis žvilgčiojęs prižiūrėtojas matė, kad ant lovos kažkas guli ir manė, kad tai suimtasis.

Jokio raštelio su atsisveikinimo žodžiais ar užuominomis apie sugyventinės likimą savižudis nepaliko, tad Raimondos Taučaitės artimieji ir toliau kamuojasi visiškoje nežinioje. Močiutę Ritą guodžia tik ant jos kelių nerūpestingai čiauškanti Raimondos dukra, kaip du vandens lašai panaši į savo mamą vaikystėje. Raseinių teisėsaugininkai ikiteisminio tyrimo nenutraukė ir ketina pražuvėlės kūno paieškas atnaujinti, kai nutirps sniegas. Vidmantas Taučys svarsto, kad J. Benekeraitis jo dukros kūną galėjo paslėpti kažkurioje niekam nežinomoje šiose apylinkėse buvusios sovietinės raketinės bazės šachtoje. Kažkada Jonas toje bazėje tarnavo liktiniu puskarininkiu ir kaip penkis savo pirštus žinojo visus jos kampelius.