Pirmadienį valdančioji koalicija sutarė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo kitų metų bus didinamas ne 2 proc., o 1 proc. ir sieks 19 proc.
Apmokestins automobilius
Teigiama, kad PVM tarifas yra 18 proc. ir prie jo pridedamas „1 procentinis punktas krizės mokesčio“, rašo „Respublika“.
Mažinti PVM primygtinai siūlė Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos, dėl 20 proc. šio mokesčio tarifo kritiškai pasisakė ir verslo organizacijos bei dalis finansų analitikų. Buvo kritikuojama, kad iki 20 proc. pakeltas PVM taps skaudžia našta mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Anot paskirtojo premjero Andriaus Kubiliaus, buvo apsvarstyti būdai, kaip kompensuoti numatytus pakeitimus, kad biudžeto įplaukos nesumažėtų.
A. Kubiliaus teigimu, 1 proc. mažesnis PVM - tai 500 mln. litų pajamų.
„Mokesčių tarifai nėra aksioma ir man visą laiką norisi matyti visus mokesčius mažesnius. Sutariame dėl bendro rezultato - 5,3 mlrd. Litų finansinio efekto. PVM didinant mažiau, nei planuota, būtinos papildomos kompensacinės priemonės, kaip gauti pajamų, kad biudžeto deficitas nedidėtų. Esame numatę keletą pagrindinių eilučių, iš kur galima papildomai rasti pajamų. Visų pirma tai privačių įmonių ir privačių akcinių bendrovių lengvieji automobiliai, kurie labai dažnai naudojami asmeniniams tikslams. Tokių automobilių yra per 200 tūkst., todėl jų apmokestinimas po 150 litų per mėnesį į biudžetą leistų surinkti 300 mln. litų papildomų pajamų“, - po vakarykščio koalicijos pasitarimo aiškino A. Kubilius.
Dalį lėšų turėtų kompensuoti ir didesni dividendai – juos ketinama apmokestinti nuo 15 iki 20 proc. Tai iždą papildytų 50 mln. litų.
Dar tiek pat tikimasi surinkti pajamų, jei būtų nutarta labiau apmokestinti valstybės kapitalą, be to, apie 100 mln. litų planuojama sutaupyti ir valstybės investicijų programoje.
Nereikia gąsdinti
Politinėje erdvėje išlieka nerimas, kurį konservatorių lyderis A.Kubilius savo kalbomis sukėlė per pastarąsias savaites ir žmonėms, ir verslui, teigia Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis.
Jo pastebėjimais, A. Kubiliaus, nors ir patyrusio politiko, programinės nuostatos, kad krizę galima įveikti tik balansuojant biudžetą ir taip užtikrinti tolesnį mūsų valstybės ekonominį išlikimą, kelia abejonių net ir koalicijos partneriams.
„Mano supratimu, per daug griežta retorika, teisus yra Artūras Zuokas, teigdamas, kad koalicijos partneriai situaciją piešia pernelyg sutirštindami spalvas, kad vėliau galėtų pasakyti: matot, kokia buvo bloga situacija, visomis jėgomis kovojome ir kažką iškovojome“, - teigia LSDP frakcijos seniūnas.
Z. Balčyčio teigimu, paskutinės prognozės rodo, kad Lietuvos perspektyva nėra tokia bloga, kaip bando ją pateikti konservatoriai: mūsų šalyje ekonomikos augimas gali nukristi tik iki minus 1,5 proc., kai kitose šalyse prognozuojama kur kas didesnė recesija - iki minus 5 proc.
„Tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Vokietija irgi prognozuojamas minus 1 proc., tai rodo, kad Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, per tam tikrą laikotarpį vis dėlto sugebėjo išlaikyti savo gyventojų perkamąją galią, tvarkė viešuosius finansus, o juk šita krizė atsirado ne dėl kažkokių Lietuvos ar kitų valstybių ekonominių sprendimų, o dėl bankų sistemoje atsiradusių problemų“, - mano Z. Balčytis.
Frakcijos seniūnas įsitikinęs, kad šiandien kur kas svarbiau nuraminti Lietuvos žmones, taip pat nuraminti verslą.
„Svarbiausia turėtų būti ne biudžeto subalansavimas, o galimybės verslui išlikti tam tikrą laikotarpį, neprarasti pozicijų rinkoje, nes, kaip praktika rodo, jeigu verslininkai priims nepamatuotus sprendimus - atleis darbuotojus, tai ateityje gali prarasti ir rinką, į jų vietą ateis kitos, Lietuvoje net neregistruotos kompanijos“, - teigia Z. Balčytis.
