Kaunietės politikės ragina moteris aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje ir atkakliau siekti valdžios postų, ypač tai aktualu artėjant vietos valdžios rinkimams.
Per 20 atkurtos nepriklausomybės metų Kauno miesto savivaldybė turėjo viso labo tik dvi vicemeres. "Iš inercijos" dabartinę kadenciją visus aukščiausius postus tiek miesto taryboje, tiek administracijoje užima vyrai. Dažniausiai jie nulemia miesto plėtros strategiją bei jos įgyvendinimo rezultatus. O atsakomybe linkę dalytis ir su moterimis politikėmis.
Tačiau iki kitų rinkimų, po kurių keisis valdžios savivaldybėse, likus metams, moterys nelinkusios nusileisti ir džentelmeniškai siūlys vyrams politikoje "pasislinkti". Apie tai politikių MILDA klubo vadovė Dana Dobilienė (socialliberalų atstovė) bei kitos politikės pirmadienį kalbėjo Kauno miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje.
"Gerai prisimename 1995 metų kovą, kai vyko rinkimai į savivaldybių tarybas. Po jų moterys, tapusios vicemerėmis ar komitetų pirmininkėmis, buvo tarsi stebuklas. Dabar padėtis pasikeitusi ir tai nieko nebestebina. Tačiau visuomenėje, kur moterų yra daugiau nei vyrų, proporcijos politikoje neišlaikomos. Yra kai kuriose savivaldybėse jau ir merių, bet iš esmės ryškių permainų lyčių lygybės prasme Lietuvos politikoje dar nėra", - sakė Seimo narė konservatorė, tam tikru laiku buvusi ir Kauno miesto mero pavaduotoja, Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Jos kolegė - liberalcentristė buvusi miesto vicemerė Adelė Majauskienė viliasi, kad tokia padėtis keisis, nes galimybių moterims sėkmingiau reikštis politikoje pastaruoju metu yra kur kas daugiau. Tam įkvepia sektini Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ar Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės pavyzdžiai.
Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriaus vadovė, miesto tarybos narė Orinta Leiputė pabrėžė, jog 2007 metais tik 15 proc. moterų per savivaldos rinkimus buvo partinių kandidatų sąrašų pirmuosiuose dešimtukuose.
"Gal kai kuriais atvejais trūksta ir pačių moterų iniciatyvų, siekiant įrodyti savo pranašumus kai kuriems politikams vyrams, nes moterys ne iš karto perpranta vyrų žaidimus", - spėlioja O. Leiputė, dar primindama, kad rinkėjos moterys, kurios aktyviai eina balsuoti, savo balsus dažnai atiduoda "už vyrus", nepaisydamos nei jų programų, nei kompetencijos ar nuveiktų darbų.
Politikių klubo įkūrimo iniciatorė - vienos iš nevyriausybinių organizacijų vadovė Jūratė Puidienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad pirmiausia pačios moterys turėtų būti labiau solidarios. "Taip, kaip yra politikių klube. Jei daugiau moterų dalyvaus politikoje, tai daugiau naudos iš jos turės ir visuomenė", - sakė J. Puidienė.
