Naujienų portalui tv3.lt Monika Katunskytė atsivėrė apie a.a. mamą Vitaliją ir savo vaikus.
Skaudi diena ir motinystė
Mamos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį, minėsianti Monika neslėpė – ši diena jai yra itin skaudi.
„Mamos diena – skaudi diena... Kaip ir kiekvienais metais, važiuosiu pas mamytę į kapus, uždegti žvakutę, užpirkti mišias, pabūti prie kapo mintimis su ja, „pabendrauti“, – sakė Monika.
Paklausta, kaip anksčiau minėdavo šią dieną, kai mama dar buvo gyva, atlikėja pasakojo, kad šios dienos niekada nepamiršdavo: „Jeigu būdavau Lietuvoje, tuomet visuomet nuvažiuodavome papietauti. O kai gyvenau Anglijoje, telefonu pasveikindavau – niekada nebūdavo taip, kad visai nepasveikinčiau. Visuomet vienaip ar kitaip Mamos dieną paminėdavome.“
Tęsdama pokalbį apie motinystę, M. Katunskytė neslėpė, kad būti mama nėra lengva – kasdien laukia vis nauji iššūkiai ir patirtys.
„Būti mama nėra lengva – tai supratau pati tapusi mama. Mama man visada sakydavo: „Monika, tu tik tada suprasi, kodėl mamos pergyvena, kodėl jos būna griežtos, piktos ar geros, kai pati turėsi savo vaikų.“ Taip, atėjo ta diena, ir iš tikrųjų tada supratau, kad būti mama yra didelis gyvenimo iššūkis. Susiduri su vaikų kaprizais, ligomis, pilvuko raižymais, pamokomis ir visais gyvenimo etapais.
Dabar, pati būdama 40-ies, atsisėdu ir pagalvoju, kiek reikia kantrybės ir nervų, kad užaugintum vaikus. Dabar auginu savo „pagranduką“ Arnoldą ir tikrai susiduriame su viskuo: būna, kad ne ta koja išlipame iš lovos, būna dienų, kai vaikas pats nežino, ko nori“, – sakė ji.
Kaip pasakojo pašnekovė, jos mama buvo griežta, tačiau vienu aspektu ji kur kas griežtesnė už Vitaliją: „Dėl mokslų galbūt esu griežtesnė, nei buvo mano mama... Mano mama buvo labai gera moteris, labai gera mama... Man iki jos dar reikėtų pasitempti. Ji tikrai buvo griežta, bet aš esu šiek tiek lankstesnė...
Arnoldas pasižiūri į mane savo gražiomis akytėmis ir viskas – ištirpstu... Esu linkusi į švelnumą, bet kas liečia tvarką ir pamokas – esu „žiežula“. Yra, kas draugų ar kaimynų rate mane vadina „juodąja pantera“. Esu tikrai griežta, kai kalba eina apie tvarką, pamokų darymą, dantų valymą, rūbų susilankstymą. Mama šiais klausimais buvo geresnė, daug geresnė.
Mūsų namuose yra rutina – atsikeliame anksčiau, išsivalome dantis, papusryčiaujame, ir mokau Arnoldą savarankiškumo. Nėra taip, kad mamytė viską suruošia, viską sukramto, o jam belieka tik praryti. Iš vakaro jis susiruošia drabužius, kurių reikės kitai dienai.“
Savo aštuonmetį sūnų Arnoldą ji moko svarbių gyvenimo pamokų ir stengiasi, kad jis ateityje nekartotų jos klaidų.
„Pati buvau lepūnėlė, mamytės mergaitė, ir kai reikėjo išvažiuoti į užsienį užsidirbti pinigų, supratau, ką reiškia neturėti šalia mamos. Pati turėjau uždirbti pinigus, atsiskaityti su skolomis. Kartais mamos nori vaikui gero, bet kartais padaro ir kitaip. Vaikas turi žinoti, kas yra atsakomybė ir savarankiškumas... Mano mama visada buvo šalia – turėjau atramą, į kurią galėdavau atsiremti. Aš noriu, kad mano vaikas nekartotų mano klaidų ir nesiremtų vien tik į mamą, kaip dariau aš“, – atviravo ji.
Tiesa, nėra lengva auginti ne tik Arnoldą, bet ir sūnų Kęstutį, kurio laukia naujas gyvenimo etapas.
„Mano Kęstučiui dabar 19 metų, jis eina į 12 klasę, tad dabar sprendžiame kitas problemas – laukia stojamieji ir t. t.“, – teigė Monika.
Laikas negydo
Nuostabią mamą turėjusi Monika šyptelėjo, kad iš jos perėmė ir virtuvės subtilybes, kuriomis kasdien džiugina savo atžalas: „Mama mane išmokė ir cepelinus virti, ir vėdarus kepti, ir marinuoti daržoves, ir bandeles kepti... Esu tarsi kaimo mergaitė, dėl to jai esu dėkinga. Ji mane išmokė virtuvės paslapčių, nes nuostabiai gamino. Aš visada darau tai, ką išmokau iš mamos. Visada gaminu pusryčius, mano vaikai išeina į mokyklą ir visada paruošiu pietus, kad grįžę rastų garuojantį maistą ant stalo. Mano mama lygiai tą patį darė.“
Baigdama pokalbį, M. Katunskytė prasitarė, kad iki šiol išgyveną skaudžią mamos netektį.
„Bėgantis laikas negydo ir niekada neišgydys... Aš mamą sapnuoju, apie ją galvoju kiekvieną dieną. Tos mintys manęs nepaleidžia... Aš jos jau nebeapkabinsiu. Jau kalbu apie ją ir jaučiu jaudulį. Labai viską išgyvenu viduje, ir niekas iš mano draugų ar artimųjų turbūt nesupras, ką reiškia netekti tokio stipraus žmogaus, kuris dovanojo man gyvybę“, – atviravo atlikėja.
