V. Mizaro kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14.
Gentvilas kolegas apkaltino homofobišku puolimu
Per Seime vykusias diskusijas dėl kandidatūros, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad jį V. Mizaro kompetencija tenkina ir jis, kaip ir visa jo frakcija, ketina palaikyti kandidatą.
„Seime praėjusią savaitę susidūrėme su kita pozicija. Vertinama ne Vytauto Mizaro kaip advokato, teisininko kompetencija, bet yra vertinama, ką jis yra gynęs teismuose“, – kalbėjo politikas.
V. Mizaras teismuose yra gynęs LGBT bendruomenės narius.
„Pasakyta, kad teismuose jis yra gynęs įvairių mažumų teises, todėl, kaip KT teisėjas, jis negali būti visiems vienodai teisingas“, – sakė E. Gentvilas.
Pasak jo, toks oponentų požiūris atskleidžia bent tris ydingus dalykus. E. Gentvilo teigimu, teisininkas yra kritikuojamas už tai, ką gynė, o ne dėl to, kokia jo profesinė kompetencija.
„Advokato priesaika, kaip ir gydytojo, verčia jį ginti visus, net ir puolusius, nusikaltėlius ar žmogžudžius. Juk, gerbiami kolegos, neteko girdėti, kad gydytojas būtų kritikuojamas ar smerkiamas už tai, kad išgelbėjo gyvybę žudikui ar seksualinių mažumų atstovui“, – sakė E. Gentvilas.
Liberalo nuomone, su tokiu požiūriu Seimas save diskredituoja kaip instituciją.
„Natūralu, kad advokatams žymiai dažniau tenka ginti mažumų atstovus, nes jų teises daug dažniau pažeidžia dauguma. Negi mes ateityje nurašysim ir tuos teisininkus, kurie gynė lietuvės teisę po santuokos pavardę rašyti su „W“ raide“, – pažymėjo politikas.
E. Gentvilo teigimu, toks kolegų požiūris yra sąmoningas daugumos teisių gynimas, nors jų niekas ir nepažeidinėja.
„Kartu tai sąmoningas, gal net homofobiškas mažumų puolimas“, – įsitikinęs E. Gentvilas.
„Susilaikykime nuo žmogaus smerkimo ir nurodinėjimo žmogui, kas jis turi būti ir koks jis turi būti“, – pridūrė jis.
Sako, kad tai geriausias įmanomas variantas
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad V. Mizaras yra ypatingai gerbiamas teisininkų bendruomenėje.
„Aš norėčiau pasakyti, kad tai yra vienas geriausių variantų, kurį galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė, kaip kandidatą į KT teisėjus.
Tai yra aukštos klasės teisės profesionalas, kuris iš tikrųjų ypatingai korektiškas ir spręs klausimus tikrai vadovaudamasis Konstitucija. Nepaisant diskusijų ir bandymų primesti kažkokį kitokį kontekstą. Geros kloties jums, profesoriau“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas dėkojo V. Mizarui, kad šis sutiko kandidatuoti į KT teisėjus.
„Ačiū, kad net ir gavęs dozę, neslėpkime, pykčio persunktų komentarų, jis juos atlaikė ir atlaikė taip, kaip turi atlaikyti profesionalas – be pykčio“, – kalbėjo V. Mitalas.
Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė suprantanti, kad visi savo valią išreikš slaptame balsavime, bet ji tikino, kad džiaugtųsi, jei V. Mizaras taptų KT teisėju.
„Tai yra aukštos kultūros žmogus, gerbiantis kito nuomonę, kiti žmogaus pažiūras, besivadovaujantis Konstitucijos raide. Ir mums, tam tikra prasme, tai yra pavyzdys, kaip būtų tarp savų, tarp savo bendrapiliečių, kaip į juos žiūrėti, kaip juos traktuoti, kaip būti su visais santarvėje ir šviesiame požiūryje“, – teigė konservatorė.
Tvirtino, kad sprendimus priimtų vadovaudamasis liberaliomis pažiūromis
Darbietis Mindaugas Puidokas teigė, kad jis V. Mizaro kandidatūrą vertina per amerikietišką požiūrį, kai negalima atskirti kompetencijos nuo pažiūrų. M. Puidoko teigimu, V. Mizaras KT atstovautų liberalųjį sparną.
Politiko teigimu, liberalus sparnas dominuoja tiek politikoje, tiek viešojoje erdvėje, tiek žiniasklaidoje.
„Natūralu, kad konservatyvus sparnas norėtų turėti savo vietą. Šiandien to mūsų valstybėje nėra“, – teigė M. Puidokas.
Jo tvirtinimu, V. Mizaras sprendimus KT priimtų vadovaudamasis savo pažiūromis, o jos, anot M. Puidoko, liberalios.
Siūlė nebijoti būti prieštaravimo ženklu
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė tikino, kad jai V. Mizaro kandidatūra sukėlė abejonių ne dėl to, kad jis gynė LGBT asmenis bylose.
„Tai yra netiesa“, – tvirtino ji.
Pasak politikės, ji V. Mizarą pažįsta daugiau nei 20 metų, seka jo straipsnius spaudoje.
„Ir būtent tie pasisakymai spaudoje, kuriose raginama keisti Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su šeimos institutu, man liudija, kad tas žmogus jau seniai neoficialiai užsiima politine veikla. Todėl turiu pilną teisę, taip pat, kaip ir Amerikos senatoriai, vertinti jo politinių pažiūrų aspektą“, – tvirtino V. Aleknaitė-Abramikienė.
Politikė tikino, kad jai nepriimtina, kad V. Mizaras palaiko homoseksualių asmenų partnerystę ir galimybę būti šeima.
„Gerbiamieji kolegos, nebijokime būti prieštaravimo ženklu, mūsų tauta to verta“, – teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Kitas konservatorius Audronius Ažubalis taip pat tikino, kad peržiūrėjęs kandidato pasisakymus viešojoje erdvėje, gali tvirtinti, kad V. Mizaras vadovaujasi liberaliomis ideologinėmis nuostatomis.
„Neneigdamas jo aukštų profesinių kvalifikacijų, tačiau būdamas konservatoriškų pažiūrų, šiuo atveju, nematau galimybės palaikyti šią kandidatūrą“, – sakė A. Ažubalis.
Naujienų portalas tv3.lt praėjusią savaitę rašė apie V. Mizaro prisistatymą Seimo nariams.
Teikdama kandidatūrą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad tokią patirtį turinčių teisininkų Lietuvoje – vienetai. Visgi stovėdamas Seimo tribūnoje V. Mizaras daugiausiai klausimų sulaukė dėl atstovavimo LGBT bendruomenės interesams. Parlamentarai teiravosi ir dėl V. Mizaro šeimyninės padėties.
„Profesorius Vytautas Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas. <...> Tokius kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.
Aš labai vertinu Vytauto Mizaro sutikimą kandidatuoti, tikiu, kad jo profesionalumą ir kompetenciją įvertinsite ir jūs. Kviečiu palaikyti šį kandidatą“, – iš Seimo tribūnos į parlamentarus kreipėsi V. Čmilytė-Nielsen.
46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.
Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.
Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
