Indre, tai kas yra toji naujųjų laikų ritualinė muzika?
Šį apibūdinimą išgirdome iš klausytojų po vieno koncerto. Dirbtinio ritualo nesistengiame sukurti, mums svarbesnis yra vidinis nusiteikimas koncerto metu. Ritualas siejasi su žmonių susibūrimu ir dalijimusi, kažko naujo sukūrimu, taip pat panirimu į tam tikrą nuotaiką. Tad mums „Merope“ ir yra muzikinis ritualas, susitinkame ir dalijamės viens kito energija, emocijomis, įkvėpimu, patirtimi, idėjomis ir bandome visa tai perteikti per muziką. Norėtume į šį ritualą įtraukti ir klausytoją.
Kaip atsirado grupė „Merope“?
Visi „Merope“ nariai tam tikru metu mokėsi „Codarts“ konservatorijoje Roterdame, tik ten vieni kitų nepažinojome. Turėjome bendrą draugą fleitistą Jean Christophe Bonnafous, kuris ir sugalvojo, kad būtent šie žmonės turi kažką bendra ir sumanė suburti mus į grupę. Tad prieš dvejus metus vasarą jis mus pakvietė į kūrybinę stovyklą Andalūzijoje, Siera Nevada kalnuose – ten susipažinome, devynias dienas improvizavome, kūrėme bei įrašėme pirmąjį savo albumą „9 Days“.
Įrašinėdami bendradarbiavome su įrašų kompanija „Wapapura“, kurios specializacija – įrašai atvirose erdvėse. Ji naudoja vien saulės energiją. Tad mūsų pirmasis albumas „9 days“ buvo taip pat įrašytas ne studijoje, o kalnuose, netoli mažo kaimelio Pitres, taigi atidžiai klausant albumo galima išgirsti ir bažnyčios varpus, praeinančius žmones, paukščius, vėją, žiogus ir cikadas. Gyvenimas gamtoje, vienoje didelėje palapinėje, tyla, ramybė aplink, kaitri ispaniška saulė, žvaigždėtas dangus įkvėpė ir muziką.
Pristatykite kitus grupės narius.
Jean Christophe Bonnafous (Prancūzija) groja indiška bambukine fleita bansuri. Jis baigė indiškos klasikinės muzikos magistro studijas Roterdamo konservatorijoje pas legendinį Indijos fleitistą Hariprasad Chaurasia, su kuriuo šiuo metu dažnai koncertuoja visame pasaulyje kaip akomponuojantis fleitistas, taip pat rengia savo solinius pasirodymus.
Bert Cools (Belgija) – grupės gitaristas, aktyviai besireiškiantis improvizacinės muzikos scenoje Europoje, kuriantis muziką savo projektams, bet bendradarbiaujantis su džiazo, alternatyvios bei elektroninės muzikos kūrėjais. Kartu su savo broliu yra įkūręs kūrybinę platformą, kurioje apjungia įvairius alternatyvios muzikos projektus, fotografiją bei video meną.
Miguel Hiroshi (Ispanija) groja įvairiomis perkusijomis. Tai muzikantas, išaugęs flamenko sostinėje Granadoje, o šiuo metu keliaujantis po visą pasaulį su įvairios stilistikos projektais – flamenco, afro, latin, world, alternative.
Marcello Windolph (Vokietija) - kontrabosininkas, studijavęs džiazo muziką bei Afrikos muzikos subtilybes. Be muzikos dar studijuoja ir įvairias Rytų medicinos technikas.
Ką siekiate perteikti grupės klausytojams?
Su klausytojais norime dalintis ramybe, meile ir gera energija. Muzika yra didi jėga, tad norime ja skleisti tik gerus jausmus. Taip pat daug įkvėpimo semiamės iš gamtos, norime per muziką kalbėti apie žmogaus ryšį su ja, o antrąjį albumą ketiname dedikuoti vandeniui. Tad mūsų klausytojas turėtų būti atviras muzikai. .
Ar lengva kartu kurti, muzikuoti tokiems pakankamai skirtingiems žmonėms? Ar kaip tik įdomiau?
Tiesa, kad esame labai skirtingi, bet visgi kažkokia nematoma jungia mus tikrai jungia, nes jau dvejus metus nepaleidžiame vienas kito, nors kiekvienas muzikantas turi ir daug kitos muzikinės veiklos, o visiems būnant skirtingose pasaulio vietose, tenka įdėti nemažai pastangų išsaugoti ir palaikyti ryšį bei nenutrūkstantį kūrybinį procesą.
Pačioje pradžioje visiems susitikti ir per devynias dienas sukurti ir įrašyti albumą, prieš tai vienas kito nepažinojus, buvo didelis iššūkis, bet ir brangi patirtis. Bendras kūrybinis procesas suteikė ne vien muzikinės, bet ir žmogiškosios patirties – esame penki skirtingi charakteriai, reikia išmokti ir susikalbėti, ir klausyti, ir išgirsti, ir suprasti. Visa tai labai suartina, tad tapome vieninga muzikinė šeimyna.
Daugiau koncertuojate užsienyje nei Lietuvoje. Ar skiriasi koncertai kitose šalyse, lyginant su Lietuva?
Taip, daugiau koncertuojame užsienyje, grojame Olandijoje, Ispanijoje ir Belgijoje. Pavasarį beveik visą mėnesį koncertavome ir keliavome Meksikoje. Buvome sužavėti Meksikos publikos - tokių šiltų ir atvirų žmonių. Šį mėnesį vyksime koncertuoti į festivalį Vokietijoje. Tačiau tikrai nesumeluosiu, kad koncertais Lietuvoje visuomet labai džiaugiamės – aš laukiu progos pagroti namuose, o kiti muzikantai džiaugiasi grodami šalyje, kurios tradicinės melodijos dažnai įkvepia „Merope“ kūrybai.
Ar „Merope“ turi autoritetą muzikoje?
Kiekvienas turime savo muzikinius autoritetus, tačiau vieno muzikinio pavyzdžio, kuriuo sektume kaip grupė nėra.
Visgi visi esame turėję muzikos pamokų su Hariprasad Chaurasia, meistru iš Indijos, kurio patirtis, dvasia ir muzikalumas įkvepia priimti muziką kaip brangią dovaną, kurią vertiname rimtai bei su meile. Beje, netrukus Jean Christophe pastangomis bus išleistas naujas solinis Hariprasad Chaurasia albumas, kurį tikriausiai atvešime ir į Lietuvą.
Rugpjūčio pabaigoje pasirodymą surengsite Šv. Kotrynos bažnyčioje. Ko koncerte gali tikėtis klausytojai?
Grįžtame į Lietuvą po beveik metų pertraukos, tad pasiilgome Lietuvos publikos, be to, džiaugiamės koncertu tokioje ypatingoje erdvėje, kuriai taip pat pritaikysime ir programą. Spalį planuojame įrašinėti savo antrąjį albumą, tad į programą įtrauksime ir nemažai būsimojo albumo kūrinių.
