Po dvikovos daug diskusijų kilo dėl C. McGregoro sprendimo iš karto imtis itin rizikingo spyrio. Pokalbyje su Robertu O'Neillu savo „MAC Energy“ „YouTube“ kanale airis paaiškino, kodėl pasirinko būtent tokį veiksmą.
„Buvau paruošęs tą spyrį. Treniruotėse jį atlikdavau idealiai. Mano sparingo partneriai eidavo į priekį. Ir aš tiesiog galvojau: „Man nesvarbu, kada suskambės gongas. Paskutinį kartą šiame narve mano koja lūžo pusiau. Aš tiesiog bėgsiu į priekį, lėksiu per visą narvą ir trenksiu jam į žandikaulį. Man daugiau niekas nerūpėjo. Tiesiog puoliau į priekį. Tai buvo pirmas kartas, kai dariau kažką panašaus kovos metu“, – pasakojo C. McGregoras.
C. McGregoras pripažino, kad įprastai į kovą eina gerokai atsargesnis ir pirmiausia įvertina situaciją.
„Paprastai turiu paruošęs savo ginklus, įeinu, apsidairau ir galvoju: „Gerai, pirmas ginklas – bum.“ Taip ir turėjau pasielgti. Bet po penkerių metų pertraukos yra kaip yra. Tai buvo sunkus laikotarpis“, – sakė airis.
Dabar C. McGregoro sugrįžimo į narvą dar teks palaukti. Po operacijos dėl kelio traumos jo sugrįžimas numatytas kitą vasarą.
Pats airis vis dar turi priekaištų M. Holloway dėl jų antrosios kovos.
„Pasakysiu jums štai ką – ne aš prašiau sustabdyti kovą. Ne aš raginau ją nutraukti. Jei aš su tavimi kovoju, o tu žiūri į teisėją ir sakai: „Teisėjau! Sustabdyk kovą!“ Kas ją sustabdo? Nestabdyk! Baik tą prakeiktą kovą! Tu esi tas, kuris prašo ją sustabdyti. Kova tik prasidėjo“, – emocingai kalbėjo C. McGregoras.
C. McGregoras neslėpė, kad būtent noras sulaukti revanšo jį motyvuoja.
„Aš trokštu keršto. Tai mane varo į priekį. Turiu savo kelią ir užduotį, kuri manęs laukia. Noriu tapti didžiausio sugrįžimo sporto istorijoje autoriumi“, – pareiškė airis.
Vis dėlto tam dar reikės kantrybės.
„Lenkiu reabilitacijos grafiką. Tinimas sumažėjo, o po dviejų ar trijų savaičių jau nebenaudojau ramentų. Tiesą sakant, ramentų atsisakiau šiek tiek anksčiau, nei gydytojai norėjo. Viskas juda gera linkme, tačiau kojai sugyti reikia laiko“, – teigė C. McGregoras.
Airis prisiminė ir ankstesnę panašią traumą, kurią patyrė maždaug prieš dešimtmetį.
„Tokią traumą turėjau prieš maždaug 10 metų. Dabar, tobulėjant šiuolaikinei medicinai ir treniruočių metodams, turėčiau atsigauti greičiau. Tąkart pasveikau ir į varžybas grįžau po devynių mėnesių. Dubline išėjau į kovą, nokautavau varžovą pirmajame raunde ir triumfuodamas sugrįžau, tačiau iš tikrųjų vis dar kovojau viena koja. Nebuvau visiškai pasveikęs. Tam reikia 9–12 mėnesių. Po devynių mėnesių jau gali gauti leidimą kovoti. Šį kartą manau, kad skirsiu sau visą reikalingą laiką. Taigi 9–12 mėnesių man užteks“, – pasakojo jis.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
