Naciai stovyklų gyventojus valgydino tik sriubomis ir duona, tačiau net ir tokio maisto jie dažnai negaudavo. Kalinių gyvenimo trukmė buvo apie tris mėnesius – vieni išgyveno, kiti ne.
„Kai kurie žmonės atrodė tarsi gyvi skeletai. Pažvelgęs į juos pagalvodavau, kad jų vidutinis svoris yra apie 40 kilogramų, ar net mažiau“, – pasakojo amerikiečių kareivis, kuriam teko pabuvoti Austrijos koncentracijos stovykloje. Jis tikino, kad pasibaigus karui jam teko ilgai lankytis pas psichiatrą.
Iš tiesų sunku suvokti, kokį stresą ir baimę patyrė koncentracijų stovyklų kaliniai. Patirti siaubai persidavė dar iš kartos į kartą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad koncentracijos stovyklų kalinių vaikai, anūkai ar proanūkiai gimė daug silpnesnės sveikatos ir dažnai su psichikos problemomis.
