Visi, kas yra triūsę prie viryklės gamindami savo vaikams skanų ir vertingą maistą, žino, kaip apmaudu, kai vaikai atsisako valgyti. Vaikų maitinimas ir auginimas yra glaudžiai susiję ir valgis sudaro kasdienio rūpinimo vaiku ašį.
Tačiau valgis dažnai gali tapti panašus į mūšio lauką, nes vaikai čia, kaip ir kitose srityje, gali imtis priešintis. Negalite priversti jų valgyti, nebent maitintumėte per prievartą. Vaikų maitinimas ir auginimas – neatsiejami.
Vienas svarbiausių ir pirminių mūsų instinktų - pasirūpinti, kad vaikai pakankamai pavalgytų. Pirmasis tėvų rūpestis, su kuriuo jie susiduria gimus vaikui, tai kaip, kada ir kiek jį maitinti. Ankstyvoji maitinimo patirtis gali palikti gilų pėdsaką tiek jūsų vaiko požiūryje į maistą, tiek jūsų pačių požiūryje į jo maitinimą vėliau.
Kas yra normalu?
Iki 15 mėnesių amžiaus dauguma vaikų turi pakankamai motorinių gebėjimų, kad galėtų nepadedami valgyti, jei jiems tai leidžiama. Visi vaikai yra skirtingi ir jų apetitai skiriasi. Jei turite daugiau negu vieną vaiką, pastebėsite tarp jų skirtumų.
Yra du pagrindiniai klausimai, kurių reikėtų paklausti apie bet kurį vaiką, turinį valgymo problemų: 1. Ar jis suvartoja pakankamai kalorijų ir jo svoris atitinka jo ūgį? 2. Ar jis valgo pakankamai įvairų maistą ir jo racionas sveikai subalansuotas?
Jūsų nerimą gali išsklaidyti sveikos gyvensenos ugdytojas arba šeimos gydytojas, pasvėręs vaiką ir išmatavęs jo ūgį. Jis sudarys vaiko augimo diagramą, kuri padės nustatyti, ar jūsų vaiko mityba atitinka kūno poreikius - jums bus pasakyta, koks vaiko ūgis ir svorio rodiklis.
Kadangi visi mes skirtingo sudėjimo, svarbu ne tik tai, kurioje skalės vietoje atsidūrė jūsų vaikas, bet ir tai, ar jo rodikliai pernelyg nesikeičia. Vaikai auga šuorais, tačiau jeigu vaiko svorio rodiklis staiga nukrito, gali būti, kad jis suvartoja nepakankamai kalorijų.
Jei jūsų vaiko rodiklis gerokai mažesnis arba didesnis už vidutinį, sveikos gyvensenos ugdytojas, šeimos gydytojas arba dietologas gali jums patarti, kaip tinkamai maitinti vaiką ir kiek kalorijų jis turėtų suvartoti.
Kovos prie stalo
Viena mama labai nerimavo, kad jos trejų metų dukra nevalgo. Per praėjusius dvejus metus dukra kelis kartus gulėjo ligoninėje dėl skrandžio negalavimų ir plaučių uždegimo. Abu kartus ji neteko daug svorio ir tai gąsdino jos mamą.
Jai taip pat buvo neramu, kad dukra neauga. Ji kelis kartus kreipėsi į gydytoją, tačiau tai jos nenuramino. Du vyresni vaikai apetitu nesiskundė, todėl problemos dėl trečiojo vaiko buvo netikėtos ir glumino ją.
Mamos nerimas virto „kovos“ reakcija, ir jos noras priversti dukrą valgyti kiekvieną kartą atvesdavo į aklavietę. Valgymo metu vykdavo nuolatinis mūšis. Mamai buvo neramu, kad dukra turi giliai įsišaknijusį valgymo sutrikimą. Tačiau po gilios analizės paaiškėjo, kad dukra iš tikrųjų valgo, nors ne visad prie stalo. Mamai nematant ji lįsdavo į virtuvės spinteles vogti saldumynų, kamuodavo savo vyresniuosius brolį ir seserį, prašydama duoti jai sausainių ir pieno kokteilių netgi vidurnaktį.
Mama susiprato, kad dėl jos pačios kaltės kiekvienas valgymas virsdavo kova su dukra ir todėl likdavo nedaug vilčių, kad ji valgys. Jos nusivylimas sukūrė užburtą ratą: kuo daugiau ji prikaišiodavo vaikui, kad ji valgytų, tuo mažiau dukra norėjo valgyti; kuo mažiau dukra valgė, tuo labiau mama įsitempdavo ir nerimaudavo.
Tėveliams būtina pasirūpinti, kad valgymo metu netvyrotų įtampa. Tokiu atveju vaikams tikriausiai bus smagiai ir tai suformuos daug pozityvesnį jų požiūrį į maistą ir valgymą. Kitoje straipsnio dalyje pateiksime penkių žingsnių planą, kuris padės jums tai pasiekti.
Žingsnis nr. 1: nurimkite
Svarbiausia, ką galite padaryti, jei esate įkliuvę į užburtą nerimastingo elgesio ratą, tai pabandyti iš jo ištrūkti. Mama buvo paprašyta pakeisti savo elgesį su dukra valgio metu. Jai reikėjo liautis raginus savo dukterį: negrasinti, nepykti ir neprikaišioti.
Dukrai valgant mama turėjo susilaikyti ir nelaidyti jokių neigiamų pastabų bei paliepimų, tokių kaip „suvalgyk viską“ arba „sėdėk tiesiai“. Vietoj to jai buvo patarta dažnai girti savo dukrą, kad ji valgo, ir retsykiais teigiamai komentuoti dukros veiksmus: „Žiūrėk, suvalgei visiškai nemažai makaronų.“
Vėliau mama komentavo: „Kai kuriais momentais buvo šiek tiek sunku ir turėjau sukąsti dantis, kai ji nenustygo ir sukinėjusi“. Bet kuo toliau tuo geriau sekėsi suvaldyti savo stresą mamai. Kuo labiau atsipalaidavusi ji būdavo, tuo mažiau nerimo patirdavo.
Žingsnis nr. 2: tegul valgyti būna smagu
Maistas neturėtų būti kažkas be galo rimta. Puikus būdas ištrūkti iš negatyvaus elgesio - nustebinti vaiką nauju požiūriu į maistą. Pirkdami maisto prekes galite žaisti žaidimus. Galite pabandyti kartu gaminti maistą ir padrąsinti savo vaiką įmerkti pirštą į įvairius produktus ir paragauti skirtingo skonio maisto.
Anksčiau minėta mama kartu su savo dukra išsiruošė į iškylą ir tai padėjo joms užmegzti pozityvesnius santykius. Per iškylą dukra galėjo pažaisti su maistu ir išsiterlioti šiek tiek daugiau negu paprastai. Mama dukrai ant nosies užtepė lašelį jos mėgstamos uogienės ir pasiūlė pažaisti žaidimą „Atspėk vaisių“.
Žingsnis nr. 3: prablaškykite ir motyvuokite vaikus
Viena mama buvo taip pripratusi prie negatyvaus bendravimo valgymo metu, kad jai reikėjo išmokti padaryti valgymą smagesnį. Ji pasistengė žaismingai prablaškyti mergaites: „Mergaitės, pažiūrėkit, ar ši morkytė gera? Ar norit ją perlaužti?“ - paklausė ji. Mergaitės iš karto susidomėjo.
Mama taip pat naudojo lipdukus ir pasakas dukrytėms motyvuoti. Jos gavo pirmąjį lipduką už tai, kad gražiai sėdėjo savo kėdėse. Mama nerimavo, kad mergaitės labiau susidomės lipdukais negu maistu, tačiau tai buvo nesvarbu, nes joms buvo smagu.
Jas gyrė už tai, kad pradėjo valgyti, ir gavo po dar vieną lipduką kaip paskatinimą suvalgyti dar kelis kąsnius. Tuo tarpu mama prablaškė jas pasaka apie Panelę Morkytę ir jos morkinę lovytę, namus ir užuolaidas.
Žingsnis nr. 4: siūlykite įvairesnį maistą
Jei nerimaujate, kad jūsų vaikas nevalgo įvairaus maisto, o ypač vaisių ir daržovių, svarbu ir toliau juos vaikui siūlyti. Lengva imti negatyviai mąstyti: „Jis to nevalgys.“ Tačiau tuomet mažiau tikėtina, kad vėl pasiūlysite vaikui to maisto.
Tiesą sakant, vienerių dvejų metų amžiaus vaikai instinktyviai atsisako naujo maisto ir kartais gali prireikti pasiūlyti jį iki 20 kartų, kol vaikas paragaus jo. Tai nereiškia, kad turite kiekvieno valgio metu siūlyti savo vaikui briuselinių kopūstų ir nusiminti, kai jis jų atsisako. Tiesiog kartkarčiais įdėkite į jo lėkštę truputį naujo maisto ir ignoruokite bet kokius komentarus, pavyzdžiui, „fe!“
Jei vaikas nepaliečia naujojo maisto, jam baigus valgyti paimkite lėkštę be jokių pastabų. Jei jis paragaus naujojo maisto, jį dėl to pagirkite. Jei vaikas paragauja maisto ir jis tikrai jam nepatinka, pabandykite vėl pasiūlyti jo po kelių savaičių, tačiau, kaip ir anksčiau, nesinervinkite, jei jis nenorės jo valgyti.
Reikėtų per vieną kartą pasiūlyti tik nedidelį kiekį ir tik vieną naują patiekalą. Nepamirškite likti ramūs ir pozityviai nusiteikę; drąsinkite vaiką paragauti naujo maisto žaismingai ir kūrybingai.
Žingsnis nr. 5: perimkite kontrolę
Daugeliui šeimų tenka spręsti problemą - kas kontroliuoja situaciją valgant. Daugelis tėvų nori perimti kontrolę ir griežtai bei aiškiai duoti savo vaikams suprasti, kaip ir kada jie valgys, tuo pat metu stengiantis, kad valgyti būtų smagiau, ir drąsinant juos.
Kai galvojate apie savo vaikus ir jų maitinimą, būkite realistiški spręsdami, kas turi kontroliuoti įvairius jų valgymo aspektus. Jei jūsų vaikai maži, jūs turite spręsti, ką ir kada jie valgo. Tačiau vos tik jūsų vaikas išmoksta laikyti maistą ir pats įsidėti jį į burną, turėtumėte drąsinti valgyti pačiam, o jūs tuo tarpu turėtumėte ir toliau prižiūrėti, ką ir kada jis valgo.
Jūsų vaikui mokantis valgyti pačiam, nesirūpinkite dėl netvarkos ir nuolat jo nešluostykite. Tai tik sukels įtampą ir papulsite į užburtą negatyvaus elgesio ratą. Vaikams reikia išsiterlioti, kad jie išmoktų valgyti, ir neturėtumėte jų užkrėsti savo nerimu.
Šis, dviejų dalių straipsnių ciklas buvo paremtas Tanios Byron (Tanya Byron) ir Sašos Baveistok (Sacha Baveystock) parašyta ir „Alma Littera“ išleista knyga „Angelėliai“, kurioje galite rasti ir daugiau patarimų vaikų ugdymo klausimais.
