Kaip paaiškėjo, jos tarnauja ne tik estetiniais tikslais. Paraštės yra elegantiškas šimtmečių senumo problemos sprendimas, išlikęs iki mūsų dienų, nors ir nebėra toks aktualus, kaip anksčiau.
Paraščių kilmė: apsauga nuo graužikų ir pelėsio
Laisvos paraštės sąsiuviniuose, užrašų knygelėse ir knygose buvo sugalvotos viduramžiais. Tais laikais žmonės gyveno ne tokiomis patogiomis sąlygomis kaip dabar. Žiurkės, pelėsis ir dažni potvyniai namuose buvo įprastas reiškinys. Visa tai nepadėjo užtikrinti ilgo knygų saugojimo laiko. Kenkėjai graužė puslapius, o grybelis ir vanduo pažeisdavo kraštus.
Tuomet spaustuvininkai sugalvojo knygose daryti specialius atitraukimus – paraštes. Net jei kraštus nugraužtų žiurkės ar sugadintų pelėsis, pats tekstas puslapio viduryje liktų nepaliestas. Šis elegantiškas sprendimas išplito ir į sąsiuvinius bei išliko iki šiol, nors graužikų problema namuose šiais laikais jau nėra tokia aktuali.
Tačiau ši priežastis nėra vienintelė. Atitraukimai spaustuvėje ne tik išliko, bet ir tebedaromi iki šiol, nes pasirodė esantys labai praktiški. Štai kam dar reikalingos paraštės popieriuje:
- tai patogi vieta pastaboms ir komentarams;
- mokytojai gali palikti pastabas ir pažymius krašte, kad neuždengtų teksto;
- funkcionalumas – parašytas tekstas neuždengiamas pirštais ir neišsitepa laikant sąsiuvinį rankomis;
- skaitomumas – tekstas vizualiai geriau suvokiamas, kai yra tuščios erdvės, o ne ištisai ištemptas per visą lapą.
Taigi, nesunku atspėti, kam sąsiuviniuose reikalinga raudona linija. Būtent ji atskiria rašymo vietą nuo tuščios erdvės. Beje, vyresnioji karta dar gali prisiminti senojo pavyzdžio sąsiuvinius, kuriuose paraštes tekdavo susibraižyti rankiniu būdu, pažymima „Unian“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
