Ekspertai surinko duomenis apie kelis šimtus kenkėjų rūšių ir nustatė, kad jų gyvenamoji zona kasmet plečiasi nuo ekvatoriaus į ašigalių pusę vidutiniu 3 kilometrų per metus greičiu, rašo Nature Climate Change. Maistinių kultūrų priešų sąrašas gana ilgas. Į šiaurines platumas palaipsniui atslenka vabzdžiai, apvaliosios kirmelės (nematodai), grybai, bakterijos ir virusai. „ Daugelis tyrimų rodo, kad klimato kaita didina kenkėjų skaičių, tačiau mūsų darbas pirmas, kuriame įvairiapusiškai pristatytas grėsmės pobūdis“, - pažymėjo profesorė Sara Gurr iš Ekseterio universiteto (Didžioji Britanija). Šiai dienai tik nuo grybų ir mikroorganizmų žuvo tiek žemės ūkio kultūrų, kad to kiekio užtektų išmaitinti 9 procentus planetos gyventojų.
Plinta dideliais tempais
Maža to, kad kenkėjai plinta dėl kylančios temperatūros, bet ir pats žmogus prie to prideda ranką. Dėl jūrų laivybos ir aktyvaus oro susisiekimo naujų rūšių atsiradimas joms svetimoje aplinkoje tapo daug paprastesnis. „Jie ir toliau taip tęsis, grybai ir siūliški vienaląsčiai organizmai (oomicetai) pradės užkariauti naujas teritorijas 6 – 7 kilometrų per metus greičiu“, - tvirtina Sara Gurr.
Mokslininkų nerimą kelia tas faktas, kad keičiantis klimato sąlygoms atsiranda atsparesnės temperatūros skirtumams rūšys, o taip pat nauji infekcijų štamai.
Kiti tyrėjai mano, kad jei globalus atšilimas nesiliaus, Žemės laukia gigantiškų reptilijų invazija. Pasak ekspertų, dėl nuolatinio temperatūros augimo ne tik atsiras naujų rūšių, bet ir daug kartų padidės dabartinių krokodilų, driežų ir vėžlių kūno dydis.
Gigantiški žolėdžiai
„Toks reiškinys kaip žoliaėdžių driežų gigantiškumas rodo mums, kad šiltame terariume jų dydis gerokai padidėja“, - pasakoja Patrisio Hilard‘as iš Kalifornijos universiteto (JAV). Ekspertas pabrėžia, gigantiškumas net vienos kartos pavyzdžiu atrodo įspūdingai, o jei kalbame apie dešimtis ar šimtus kartų, gyvūnų kūno dydis gali padidėti šešis kartus.
Nesenas gyventojas Lietuvoje – Kolorado vabalas. Šis nuožmus bulvinių augalų kenkėjas pas mus pirmą kartą aptiktas 1956 metais. Iš Meksikos kilęs vabalas išplito Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai kur Europoje, dabar vis sparčiau plinta Kinijoje, Irane ir kitose Azijos valstybėse.
Lietuvoje visai neseniai pastebėta ir naujai plintanti skruzdėlių rūšis – lotyniškai Hypoponera punctatissima. Šios į juodas museles panašios skruzdėlės kilusios iš tropinės Afrikos. Šiuo metu jos paplitusios ir Šiaurės Amerikos, ir Europos regionuose. Gali gyventi ir patalpose, ir išorėje. Kadangi mėgsta ne pačias švariausias vietas, ropodamos perneša įvairius mikrobus.
