Vismantas Žuklevičius
Penktadienį buvo patvirtinti visą praėjusią savaitę sklandę gandai, kad buvęs Dalios Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys negalės dalyvauti būsimuose prezidento rinkimuose. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkui koją pakišo ne vienas šimtas išbrokuotų parašų. Be to, reitingai rodo, kad Darbo partijos (DP) kandidatas Artūras Paulauskas ant kulnų mina socialdemokratų atstovui Zigmantui Balčyčiui.
Griežti formalumai?
Dabartinei šalies Prezidentei kritikos negailintis L.Balsys negalės varžytis dėl prezidento posto. „Valstiečių laikraštis“ prieš savaitę skelbė, kad Seimo narys Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) iš viso buvo pateikęs 20 tūkst. 411 parašų. Praėjusią savaitę atsirado pranešimų, kad VRK, patikrinusi L.Balsio rinkimų parašų lapus, išbrokavo tiek kandidatą palaikančiųjų parašų, kad šis nesurinko būtino jų skaičiaus (20 tūkst. parašų – red. past.) ir negalės toliau tęsti varžybų dėl aukščiausio valstybės posto. Penktadienį VRK oficialiai patvirtino, kad išbrokavo beveik 700 L.Balsį palaikančiųjų parašų. Lietuvos žaliųjų partijos lyderio teigimu, VRK laikosi pozicijos, kad netinkamais pripažinti parašai rašyti viena ranka. Politikas aiškino susidūręs su bėda, dėl kurios kentėjo referendumo iniciatyvinė grupė: yra ne vienas atvejis, kai vienas šeimos narys lapus pildė už visą šeimą. „Dauguma išbrokuotų parašų rašyta viena ranka. Matosi, kad pagal pavardę ir adresą trijų ar keturių parašų autoriai yra šeimos nariai. Pagal dabar galiojančią tvarką ir pagal tą netobulą įstatymą, tokius parašus VRK turi braukti, tačiau, mano supratimu, tie žmonės savo nuomonę yra pareiškę, paprasčiausiai galbūt senyvo amžiaus tėvams sunkiai sekasi rašyti, tai už juos pasirašė jaunesnis šeimos narys“, – sakė L.Balsys. „Valstiečių laikraščiui“ Seimo narys taip pat skundėsi, kad VRK taikoma praktika yra per griežta. „Tokiais atvejais galima juk pasitikslinti: paskambinti ir išsiaiškinti, ar tie žmonės pareiškė savo nuomonę, ar nepareiškė. Čia aš neįžvelgiu nieko blogo. Reikia tikrinti, ar žmonės pareiškė savo valią, o ne tai, ar jie moka dailyraščiu rašyti“, – pasipiktinimo neslėpė L.Balsys.
B.Ropė pranašesnis
Politologas Mindaugas Kluonis teigė, kad Lino Balsio neįregistravimas kandidatu naudingiausias Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatui Broniui Ropei, nes suteikia galimybių „perimti“ tuos 1–2 proc. rinkėjų, kurie simpatizuoja žaliųjų idėjoms, pasisako už referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, prieš skalūninių dujų telkinių žvalgybą. „L.Balsio ir B.Ropės rinkimų platforma buvo gana panaši, tačiau B.Ropė, priešingai nei L.Balsys, turėjo geriau organizuotą struktūrą parašams rinkti – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė politologas. – O L.Balsio vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija dar tik bando įsitvirtinti politinėje arenoje kaip relevantiška politinė jėga.“ Pasak pašnekovo, parašų rinkimas parodė kandidatų ir jų atstovaujamų jėgų politinį potencialą. „Gana aišku, kad referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams vis dėl to nereiškia palaikymo jį organizavusioms jėgoms: bendras surinktas B.Ropės, L.Balsio, Rolando Paulausko (Tautininkų sąjungos atstovas – red. past.) ir Naglio Puteikio parašų skaičius yra apie 80 tūkst. Kitaip tariant, keturios politinės jėgos dalijasi apie 8 proc. rinkimų dalyvių balsų, kas daro abejotiną sėkmingą jų pasirodymą tiek Prezidento (L.Balsys ir R.Paulauskas jau negalės dalyvauti – red. past.), tiek Europos Parlamento rinkimuose, – pranašavo M.Kluonis. – Draudimas Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose gali nežymiai padidinti paramą šioms jėgoms, bet menkai tikėtina, kad B.Ropė ar N.Puteikis gautų po daugiau nei 10 proc. balsų.“
Nelinkę konfrontuoti
Naujausi visuomenės apklausos „Spinter tyrimai“ duomenys rodo, kad kovą, palyginti su vasariu, Prezidentę D.Grybauskaitę palaikė kiek mažiau rinkėjų – atitinkamai 39,3 proc. ir 40,9 proc. Kiek daugiau apklausų dalyviai palaikė antroje vietoje pagal populiarumą esantį socialdemokratų vėliavnešį Z.Balčytį – 9,7 proc. ir 8,9 proc. Ant kulnų socialdemokratų atstovui lipa daugiausia per mėnesį apklaustųjų į savo pusę palenkęs „tvarkietis“ A.Paulauskas. Vasarį už jį sakė balsuosią 6,6 proc., o kovą – jau 8,9 proc. respondentų. Žemiau lentelėje rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis (kovą jį palaikė 2,8 proc. respondentų), Vilniaus meras Artūras Zuokas (2,6 proc.), Ignalinos meras B.Ropė (2,3 proc.) ir konservatorius palikęs N.Puteikis (2 proc.). Dabartinėje situacijoje, kalbinto politologo teigimu, Prezidentė Dalia Grybauskaitė turi galimybių vėl laimėti pirmajame ture. Jei, pasak jo, jai tai nepavyktų, jos varžovas antrajame ture galėtų būti socialdemokratas Zigmantas Balčytis arba darbietis Artūras Paulauskas. M.Kluonis neabejoja, kad Z.Balčyčio galimybes silpnina tai, kad jis dalyvauja ir Europos Parlamento rinkimuose, taip siųsdamas žinią rinkėjams, kad nesitiki laimėti. „Be to, jis nebuvo labai aktyvus Lietuvos politikoje pastaruosius 5 metus ir neatrodo, kad socialdemokratai būtų linkę iš esmės konfrontuoti su D.Grybauskaite, – pastebėjo politologas. – Jo populiarumą didina priklausymas valdančiajai socialdemokratų partijai, tikėtina parama jo paties tėvonijoje – Pietų Žemaitijoje bei R.Pakso nekandidatavimas.“
Palankesnis A.Paulauskas
Artūro Paulausko elektoratas išaugo, anot politologo, nes jis yra D.Grybauskaitei oponuojančios partijos kandidatas, kurio populiarumą, be kita ko, didina aktyvus DP matomumas regionuose prieš EP rinkimus. Politologas atkreipė dėmesį, kad A.Paulauskas gerbėjų ratą sėkmingai plečia per Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitus į rajonus. O Z.Balčytis dar nėra pradėjęs intensyvios agitacijos ir susitikimų rajonuose. Politologo teigimu, antrame ture D.Grybauskaitei palankesnis varžovas būtų A.Paulauskas. „Prieš A.Paulauską ji galėtų tikėtis ir R.Pakso, ilgamečio A.Paulausko oponento, rėmėjų palaikymo, o Z.Balčyčio atveju toks palaikymas nebūtų toks garantuotas, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė M.Kluonis. – Kita vertus, „darbiečiams“ remti Z.Balčytį ar socialdemokratams remti A.Paulauską būtų sudėtinga, nes antrasis prezidento rinkimų turas sutaptų su EP rinkimais ir parama kitos partijos kandidatui galėtų kainuoti dalį balsų remiančiai partijai.“ „Susidaro įspūdis, kad labiausiai visus tenkinantis scenarijus būtų D.Grybauskaitės pergalė pirmajame ture, o pagrindinius pretendentus į antrąjį turą stumia būtent papildomų rinkėjų balsų pritraukimas savo partijai EP rinkimuose“, – reziumavo politologas.
Išnaša: „L.Balsio ir B.Ropės rinkimų platforma buvo gana panaši, tačiau B.Ropė, priešingai nei L.Balsys, turėjo geriau organizuotą struktūrą parašams rinkti – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. O L.Balsio vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija dar tik bando įsitvirtinti politinėje arenoje kaip relevantiška politinė jėga“, – įsitikinęs M.Kluonis.
Kitame fone: Penktadienį kandidato statusą oficialiai įgijo dabartinė šalies Prezidentė D.Grybauskaitė, socialdemokratas Zigmantas Balčytis, sostinės meras Artūras Zuokas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Ignalinos meras Bronis Ropė ir Seimo narys, buvęs konservatorius Naglis Puteikis. Prieš dvi savaites kandidato statusą įgijo anksčiau parašų rinkimo lapus pristatęs „darbietis“ Artūras Paulauskas ir LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis. Taigi, prezidento rinkimuose matysime septynis kandidatus. Pirmasis rinkimų turtas įvyks po kiek daugiau nei mėnesio – gegužės 11 d.
