Misiją Lietuvoje baigusios TVF delegacijos vadovė Kazuko Shirono sako, kad valstybės priemonės aukštų energijos kainų poveikiui sušvelninti turi būti tikslinės, be to, šalis turėtų rasti tvarių pajamų šaltinių.
„Matome poreikį (Lietuvai – BNS) pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos dar šiemet. Su aukštomis energijos kainomis susijusi parama turi būti laikina ir tikslinė. Ateityje – atsižvelgiant į gana mažas Lietuvos pajamas iš mokesčių ir ribotas galimybes mažinti išlaidas reikės ieškoti tvarių pajamų šaltinių, koreguoti išlaidavimo prioritetus ir efektyviau valdyti valstybės lėšas“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė K. Shirono.
TVF delegacijos vadovė teigė, kad valstybei šiemet viršijus pajamų surinkimo planą papildomas pajamas Vyriausybė turėtų taupyti kitiems metams.
„Reikėtų griežtesnės fiskalinės politikos. Ką gali padaryti Vyriausybė? Jei biudžeto pajamos viršija planą, užuot jas išleidus, jas reikėtų taupyti. Taip pat, jei pavyksta sutaupyti išlaidų dalyje, tas santaupas reikėtų išlaikyti“, – sakė K. Shirono.
Ji taip pat akcentavo, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams dėl aukštų energetikos išteklių kainų turėtų būti laikina ir tikslinė.
Anot jos, šiemet įsigalioję antros pensijų pakopos sistemos pakeitimai, leidę gyventojams pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas, sumažins pensijų pakeitimo normą – pensija sudarys mažesnę dalį buvusio žmogaus atlyginimo: „Dėl to svarbu užtikrinti antrosios pakopos sistemos stabilumą ir nuspėjamumą, kad būtų išlaikyta socialinė pusiausvyra.“
Be to, pasak K. Shirono, norėdama pasivyti turtingesnes Europos šalis Lietuvos ekonomika turėtų mažiau priklausyti nuo laikino vartojimo šuolio sukelto augimo bei labiau skatinti produktyvumą ir investicijas.
TVF atstovės teigimu, aktyvesnės švietimo ir perkvalifikavimo iniciatyvos, tikslinės socialinės išmokos skatintų žmones įsilieti į darbo rinką. Taip pat siūloma gerinti susisiekimą tarp regionų ir būsto prieinamumą.
„Įmonėms reikėtų geresnės prieigos prie kapitalo – tiek per gilesnę vietinę, tiek per ES kapitalo rinką. Taip pat reikalingas geresnis dirbtinio intelekto pritaikymas bei žalioji pertvarka. Tai padėtų išlaikyti konkurencingumą“, – teigė TVF ekspertė.
Pasak TVF atstovės, Lietuvos produktyvumo augimą paskatintų geresnė verslo prieiga prie kapitalo, tačiau kapitalo rinkų potencialas nėra didelis.
„Kalbant apie produktyvumą yra daug dalykų, kuriuos galima padaryti. Tai struktūrinės reformos. Vieną aspektą norėčiau ypač pabrėžti – prieigą prie finansavimo. Tai viena sričių, kuriai šį kartą skyrėme dėmesį“, – kalbėjo ji.
„Lietuvoje kapitalo rinka yra gana sekli, todėl daug įmonių susiduria su sunkumais gaunant finansavimą. Vienas būdų tai spręsti – gilinti kapitalo rinką. Tačiau atsižvelgiant į ekonomikos dydį vien Lietuvoje galima padaryti neypatingai daug“, – pridūrė K. Shirono.
Pasak jos, būtina integruoti kapitalo rinkas su Baltijos šalimis bei Europos Sąjunga.
„Pastaruoju metu buvo dedama pastangų suderinti reikalavimus su kitomis Baltijos šalimis. Tai vienas būdų spręsti seklios kapitalo rinkos problemą. Tačiau net ir veikiant kartu su Baltijos šalimis likvidumo galima pritraukti tik ribotai. Todėl mes iš tiesų pasisakome už ES lygmens reformas. Jei būtų prieiga prie daug didesnės kapitalo rinkos, tai padėtų sumažinti finansavimo prieinamumo ribojimus“, – sakė K. Shirono.
Tuo metu Lietuvos finansų sistema, pasak jos, yra stabili – bankai turi pakankamai kapitalo, o blogų paskolų lygis labai žemas, tačiau kreditavimas auga, toliau kyla būsto kainos.
„Todėl reikėtų būti pasiruošus griežtinti finansinio stabilumo politiką, jei šie veiksniai paspartėtų. Tai pat svarbu toliau skirti dėmesį kibernetiniam saugumui ir pinigų plovimo rizikų užkardymui“, – kalbėjo K. Shirono.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pripažino, kad kreditavimo ciklas kaista.
„Finansų sektorius, bankai, (...) kur vis dar yra labai aukšta kapitalizacija ir maža neveiksnių paskolų dalis, tačiau matome, kad kreditavimo ciklas kaista. Todėl makroprudencinė politika yra ir bus orientuota į finansinio stabilumo išlaikymą“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
TVF mano, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,9 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 5,2 procento.
Apie dvi savaites trukusių kasmetinių konsultacijų metu TVF ekspertai vertino Lietuvos ūkio tendencijas, susitiko su centrinio banko, Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei privataus sektoriaus atstovais.
Daugiausia dėmesio skirta šalies makroekonominei raidai, darbo rinkos tendencijoms, ūkio produktyvumui ir privataus sektoriaus finansavimui.
K. Vaitiekūnas yra sakęs, kad TVF įžvalgos tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių ekonominių iššūkių patiriančiai Lietuvai bus ypač vertingos.
