„Visur skubam, lekiam, bėgam, niekas negali sutrukdyti mūsų kasdienių darbų. Sustoti kartais priverčia atsiradęs galvos skausmas, kuris pakoreguoja mūsų dienotvarkę. Skausmas tapęs nebepakeliamu priverčia ir visai pamiršti dienos darbus“, - sako LNK laidos „Sveikatos ABC“ vedėja Rima Balanaškienė. .
Galvos skausmas yra labiausiai paplitęs simptomas. Nustatyta, kad apie 60–80 proc. žmonių per savo gyvenimą yra patyrę galvos skausmą. Stipresnį ar silpnesnį galvos skausmą patiria kas antra moteris. Galvos skausmai nėra vienodi. Galvos skausmas gali būti: įtampos, migreninis, klasterinis, o kartais tai gali būti ir visai kitos ligos išraiška. Skiriasi skausmo vieta, trukmė, jo stiprumas, dažnumas ir priežastis, kuri sukelia skausmą. Šie faktoriai labai svarbūs gydytojams, norint nustatyti skirtingas galvos skausmo formas.
Po sunkios dienos darbe dažnai pajuntame įtampos galvos skausmą, kuris susijęs su emociniu stresu ir įtempta diena darbe. Neretai, būtent šiuo galvos skausmu, skundžiasi studentai ir moksleiviai, kuriems tenka didžiulis krūvis ypač sesijų ir egzaminų metu. Apie 75 – 90 proc. visų žmonių, kurie skundžiasi vienokiu ar kitokiu galvos skausmu, patiria įtampos galvos skausmą. Šis skausmas dažnesnis tarp jaunų moterų nei vyrų.
Neretai patiriamas ir migreninis galvos skausmas. Žodis „migrena“ kilęs iš graikų kalbos žodžio hemicrania, ir reiškia "pusė gavos". Migreniniai galvos skausmai, nors ir nesukelia tiesioginės grėsmės sveikatai, tačiau labai blogina gyvenimo kokybę. Apie 75 proc. sergančiųjų yra moterys. Įprasta, kad migrenos priepuolis tęsiasi nuo 4 iki 72 val.
Migreninis galvos skausmas dažniausiai būna vienpusis, jaučiamas kaktos srityje. Skausmas yra pulsuojančio pobūdžio, riboja kasdieninę veiklą. Apie 75 proc. sergančiųjų jaučia pykinimą, vemia. Skausmas sukelia padidėjusį jautrumą triukšmui, šviesai, o neretai ir kvapams.
Kaip išvengti galvos skausmo? Kokios galvos skausmo priežastys? Kokios gydymo galimybės? Visa tai - sekmadienio „Sveikatos ABC“ laidoje.
