Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Peticija nušalinti Justinos Gaigalaitės advokatą Vaidotą Sviderskį
Advokatas Vaidotas Sviderskis neatsargiai slysteli žengdamas laiptais – tokio jo nuslydimo nuo rezonansinės paramediko nužudymo bylos siekia sauja pasipiktinusių tautiečių. Jiems užkliuvo įtariamosios Justinos Gaigalaitės gynėjo pasisakymai žurnalistams. Dalis žmonių pasipiktino, kad suiminėjant įtariamuosius, tarp jų ir J. Gaigalaitę, advokatas išsakė žurnalistams pirminę poziciją dėl savo ginamosios.
„Neskubėkite su išvadomis, nėra pasaulis toks aiškus, koks jis yra. Ir šitoje vietoje Justina, mano nuomone, bent jau iš to, ką dabar matau, tikrai yra nekalta. Bent jau tokių duomenų aš kol kas neturiu“, – balandžio 23-iąją kalbėjo J. Gaigalaitės advokatas V. Sviderskis.
Dar daugiau alyvos į ugnį papylė atsakymas į žurnalistės klausimą, kuris V. Svidersiui sukėlė štai tokias emocijas.
„Bet žmogus nužudytas? – O faktas. Tai dėl to ginčo nėra. – Tai kas tai padarė? – O jeigu aš tokias galimybes turėčiau atsakyti“, – šypsodamasis tąkart atsakė V. Sviderskis.
Dalis visuomenės tuoj puolė advokatą kalti prie kryžiaus: ir dėl to, kad gina dalies visuomenės jau nuteistą nužudytojo žmoną, ir dėl to, kad nusišypsojo atsakydamas į klausimus.
„Na, natūra mano tokia, aš pabaigoje paėmiau ir...“ – aiškinosi advokatas.
O dalis žmonių tai priėmė kaip pasišaipymą iš nužudytojo aplinkos ir inicijavo peticiją. Pasirašė beveik 5 tūkst. tautiečių, siekiančių, kad V. Sviderskis nusišalintų nuo bylos: ir dėl to, kad viešais pareiškimais, dar neprasidėjus teismo procesui, siekia formuoti visuomenės nuomonę, teigdamas, kad neturi duomenų apie klientės kaltumą.
Ragina Vaidotą Sviderskį trauktis
Dalis žmonių įžvelgė ir šaipymąsi, ir netinkamą elgesį. Tą patį patvirtina ir kai kurie gatvėje sutikti žmonės – jie neslepia nuteisę įtariamąją be teismo. Kiti net teigia, kad J. Gaigalaitė neturi teisės į gynybą, ir advokatas turi trauktis, o ne kalbėti apie tai, kad ji nekalta. Tiesa, dalis žmonių įvardyti, ką advokatas pasakė įžeidžiančio – negali:
„Žudiką ginti… Aš suprantu, advokatas privalo. Bet turėjo pasikalbėti su ja, pasitarti ir tik paskui tarti žodį. Tai peticiją aš pasirašiau.“
„Nepagrįstai šneka, kad nežino, buvo ar nebuvo. Tik sako savo, kad nekalta.“
„Kad moteris taip padarytų, tai nežmogiška. – Bet juk nėra teismo sprendimo, kad ji taip padarė. – Šiaip jo. – Tai kodėl taip darot ir teisiat be teismo? – Nes mes žmonės.“
„Žinom, kad vis tiek kalta. Kiek prisidėjo, neaišku. Ten nereikia kriminalistu būti, kad viskas aišku.“
Kiti gi sako, kad advokatas reikšdamas savo nuomonę turi išlikti akmeniniu veidu:
„Aš manau, kad jis turi išlikti profesionalus ir nerodyti emocijų, kurios gali paveikti bylos eigą.“
Vaidotas Sviderskis: nesišaipiau ir nuomonės neformavau
V. Sviderskis aiškina, kad nieko panašaus nebuvo – nei mėginimo suformuoti išankstinę nuomonę, nei šaipymosi iš nužudytojo aplinkos.
„Aišku, galbūt kažkas suprato kaip įžeidimą, tokių žmonių norėčiau atsiprašyti. Tikrai nesinori, ir užuojauta artimiesiems, draugams, tai aplinkai, kurią tai surezonavo. Bet emocija yra emocija. Ginamosios pozicija yra tokia, kokia yra, ir aš ją perteikiau. Na, mūsų misija ją palaikyti. Tokią, kokią žmogus tą poziciją palaiko“, – tikino V. Sviderskis.
Ir nusišalinti advokatas nuo bylos negali, nebent to pageidautų ginamasis, arba nuo bylos jį nušalintų teismas dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Neturi jam priekaištų ir Advokatūra, matanti peticiją, bet negavusi nė vieno oficialaus nusiskundimo dėl neva netinkamo advokato elgesio. O viešas dalies visuomenės piktinimasis ir siekis, kad ginamoji netektų gynėjo, Lietuvos Advokatų tarybai atrodo keistas. Konstitucija numato, kad tiek nukentėję, tiek kaltinamieji turi teisę turėti gynėjus.
„Peticijoje išsakyta pozicija, kad visuomenė nori nušalinti advokatą, yra labai klaidinanti. Ir net kelianti nerimą, tai tarsi Linčo teismas, kuris būdingas ne šio amžiaus kategorijai. Tai reiškia, kai neteisėtomis priemonėmis, ne teisminiu keliu yra siekiama agresyvaus teisingumo. Menamo teisingumo. Dažnai tai perauga į nepagrįsta smurtą“, – teigė Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Vilniaus universiteto teisininkai kilusį žmonių šaršalą vadina pertekline.
„Advokato darbas yra formuoti nuomonę, kad ginamasis yra nekaltas. Nebūtinai, gali būti ir kitokia gynybinė pozicija. Tačiau tai ganėtinai įprasta, ir advokato vien už tai smerkti negalima“, – aiškino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Johanas Baltrimas.
Advokatas V. Sviderskis neslepia sulaukęs ir grasinimų, bet ar kreipsis dėl jų į teisėsaugą, kol kas dar neapsisprendė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
