• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar žmogaus elgesys gali išduoti jo išsilavinimo ar kultūros lygį? Nors iš pirmo žvilgsnio kai kurie kasdieniai poelgiai atrodo visiškai nereikšmingi, būtent iš jų aplinkiniai neretai susidaro nuomonę apie žmogų. Pasisveikinimas, elgesys prie stalo, apranga restorane ar net gebėjimas pripažinti savo klaidą – visa tai yra kasdienio bendravimo dalis.

GALERIJA (5)

Ar žmogaus elgesys gali išduoti jo išsilavinimo ar kultūros lygį? Nors iš pirmo žvilgsnio kai kurie kasdieniai poelgiai atrodo visiškai nereikšmingi, būtent iš jų aplinkiniai neretai susidaro nuomonę apie žmogų. Pasisveikinimas, elgesys prie stalo, apranga restorane ar net gebėjimas pripažinti savo klaidą – visa tai yra kasdienio bendravimo dalis.

REKLAMA

Apie tai, kokie iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi poelgiai gali atskleisti žmogaus kultūrą ir etiketo išmanymą naujienų portalui tv3.lt atskleidžia protokolo ir etiketo ekspertas, Seimo narys Arminas Lydeka.

Etiketas – ne vien formalios taisyklės

Pasak A. Lydekos, žmogaus gyvenimas visuomenėje neatsiejamas nuo tam tikrų bendravimo ir elgesio taisyklių. Būtent todėl etiketas, jo teigimu, nėra vien formalumų rinkinys, kurio reikia laikytis iškilmingomis progomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Gal per daug sureikšminsiu etiketo įtaką mūsų gyvenime, bet vis dėlto esu įsitikinęs, kad žmogus yra žmogumi todėl, kad turi tam tikras elgesio ir bendravimo taisykles. O išsilavinusio, mandagaus, kultūringo žmogaus elgesio taisyklės, be abejo, yra pagrįstos etiketo taisyklėmis“, – sako ekspertas.

REKLAMA

Jo teigimu, žmogus yra visuomenės dalis, todėl ignoruodamas ar neišmanydamas bendrų elgesio taisyklių jis gali aplinkiniams sudaryti tam tikrą įspūdį apie save.

„Žmogus yra sociumo sudėtinė dalis, o visuomenėje žmonės tarpusavyje bendrauja ir elgiasi pagal tam tikras taisykles. Ir jei tu taisyklių nežinai, jų nesilaikai, tai tuo ir pademonstruoji, kad esi neišsilavinęs, nekultūringas, nemandagus“, – teigia A. Lydeka.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, pasak jo, nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja ir išimčių. Kaip pavyzdį ekspertas prisimena antikos filosofą Diogeną Sinopietį, kuris sąmoningai nesilaikė visuomenėje įprastų normų.

Net pasisveikinimas gali daug pasakyti

Paklaustas, kokie konkretūs kasdieniai poelgiai gali atkreipti dėmesį į žmogaus kultūrą ar etiketo išmanymą, ekspertas pirmiausia išskiria paprasčiausią pasisveikinimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Elementaru, pavyzdžiui, mes sėdime, bendraujame, atsidaro durys, įeina mūsų kolega arba kaimynas į tą patalpą ir nesisveikina. Ką jis tuo nori pasakyti – kad yra supykęs ant mūsų, mūsų nepažįsta ar elementariai yra nemandagus, nekultūringas, neišsilavinęs žmogus?“ – svarsto jis.

Tačiau etiketo taisyklių nežinojimas gali pasimatyti ir tuomet, kai žmogus, rodos, stengiasi elgtis mandagiai. A. Lydeka pateikia studento ir profesoriaus pavyzdį.

REKLAMA

„Studentas, jaunas vyrukas, sutiko einantį profesorių, ištiesė jam ranką paspaudimui. Na, lyg ir mandagu, nori pasisveikinti, tačiau tai demonstruoja jo neraštingumą, nes ranką tiesia aukštesnio rango asmuo“, – aiškina ekspertas.

Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio tokioje situacijoje gali ir nebūti nieko įžeidaus, tačiau etiketo taisykles išmanančiam žmogui ji turi kitą reikšmę.

REKLAMA

„Lyg ir nieko iš pirmo žvilgsnio iššaukiančio ar žeminančio nepastebėtumėme, tačiau įvertinus pačią situaciją akivaizdu, kad toks elgesys gali būti suprastas kaip žmogaus neraštingumo demonstravimas“, – sako A. Lydeka.

Restorane išsilavinimo lygį išduoda net striukė

Pasak eksperto, viešoje erdvėje žmonės gali susidurti su daugybe situacijų, kuriose atsiskleidžia jų požiūris į bendras elgesio normas. Viena tokių vietų – restoranas. A. Lydeka atkreipia dėmesį net į tokią, rodos, mažą detalę kaip viršutiniai drabužiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atėjo vyrukas rudenį ar žiemą, su striuke atsisėdo prie stalo, užsisakė šnicelį ir taip, su lauko drabužiais, sėdi ir valgo. Matyt, nieko įžeidaus ar blogo tame nėra, tačiau tokiu elgesiu jis demonstruoja savo neraštingumą, nes prie vaišių stalo, prie kurio sėdi ir kiti žmonės, mes, be abejo, nesėdime su lauko drabužiais“, – pasakoja jis.

Pasak A. Lydekos, restorane etiketo taisyklių neišmanymą gali parodyti ir netinkamas stalo įrankių naudojimas.

REKLAMA

„Galima pakankamai daug patiekalų valgyti rankomis. Tačiau vėlgi atsisėdo vyrukas restorane, pastatė tą šnicelį ir, nekreipdamas dėmesio į padėtą peilį su šakute, rankomis valgo.

Elementaru, tikriausiai niekas nesiginčys, kad taip jis demonstruoja savo neraštingumą ar laukiniškumą, kad „aš toks iš miškų, iš laukų“, – vaizdingai pavyzdį pateikia ekspertas.

REKLAMA

Svarbi ir apranga, ir net gėlių įteikimas

A. Lydeka pabrėžia, kad etiketo taisyklės aktualios ne tik restoranuose. Jo teigimu, jų galima rasti praktiškai kiekvienoje kasdienio gyvenimo srityje.

„Aš jau nekalbu apie aprangą – juk visiems akivaizdu, kad į banką atsidaryti sąskaitos negalime ateiti vien su glaudėmis, net jei vasarą karšta ir taip mums būtų patogiau“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekspertas pateikia ir kiek subtilesnį pavyzdį – gėlių įteikimą. Anot jo, net toks gestas turi savo taisykles, apie kurias ne kiekvienas susimąsto.

„Gražios, aukštos, ilgos gėlės, tad, kad jos nenusvirtų ir nenulinktų, vyrukas jas paėmė ir įteikė kotais į viršų. Atrodytų, smulkmena, tačiau ir iš tokių smulkmenų galima spręsti apie žmogaus etiketo išmanymą – tokiu elgesiu jis demonstruoja savo neraštingumą, nemandagumą, nekultūringumą“, – aiškina A. Lydeka.

REKLAMA

Jo teigimu, specialių etiketo žinių prireikia išskirtinėmis progomis, pavyzdžiui, diplomatiniuose priėmimuose ar oficialiose ceremonijose. Tačiau pagrindinės taisyklės, anot jo, yra susijusios su kasdieniu gyvenimu.

Gebėjimas atsiprašyti – ne mažiau svarbus

Vis dėlto, pasak A. Lydekos, apie žmogaus kultūrą ir išsilavinimo lygį gali pasakyti ne tik tai, kaip jis elgiasi viešumoje. Ne mažiau svarbus ir jo gebėjimas pripažinti, kad suklydo.

REKLAMA

Ekspertas pabrėžia, kad klaidų daro visi, todėl svarbiausia yra ne pats suklydimas, o žmogaus reakcija į jį.

„Visi žmonės, visiškai visi, daro klaidų. Ar nežinant kažko – nesusidūriau, nežinojau ir padariau klaidą, ar netyčia atsitiko, pavyzdžiui, išverčiau stiklinę su raudonomis sultimis ant kaimynės baltos suknelės.

Tai yra pačios įvairiausios gyvenimiškos situacijos, kuriose mes galime suklysti tyčia ar netyčia, žinodami ar nežinodami“, – sako A. Lydeka.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, brandų žmogaus požiūrį parodo gebėjimas atsiprašyti, pripažinti, kad kažko nežino, ir būti pasirengusiam mokytis.

„Bet kokio amžiaus žmogui nevėlu kažką išmokti, sužinoti naujo, patikslinti savo žinojimą“, – teigia ekspertas.

Tuo metu žmogaus nenoras pripažinti net akivaizdžios klaidos, anot jo, gali daug pasakyti apie jo požiūrį į bendravimą.

„O toks nuneigimas – „nu, ir kas čia tokio? Čia jokia ne klaida, čia nieko tokio“ – labiausiai ir parodo žmogaus požiūrį. Tai gali rodyti, kad nemandagumas ar etiketo taisyklių nepaisymas jam yra įprastas elgesys, o ne tiesiog atsitiktinė klaida ar „netyčiukas“, – apibendrina A. Lydeka.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Su kai kuriais atvejais reikia sutikti, bet tikrai ne su visais. Pvz - vyksta žmonių susirinkimas, jie kalbasi ir ateina vienas pavėlavęs - tai jis/ji turi rėkti salėje - "labas vakaras.."? Manyčiau, kad kultūra ir etiketas yra truputį skirtingi dalykai. Kultūringas žmogus NEvėluos, neateis su apatiniais drabužiais, nerėks lyg miške.. Yra žmonių į kuriuos miela žiūrėti, jų klausyti ir nebūtinai jie visi turi x išsilavinimą. Viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, jo vidinės kultūros. Daug pažįstamų yra, kurie baigę aukštuosius mokslus ir... nėra jokios kultūros, o tiesiog pasiputimas veržiasi per kraštus, sakyti galima, kad net chamizmas.. Kiek tokių žmonių yra, kurie šeimose elgiasi lyg laukiniai... Daug ką galima rašyti, bet ne mokslas lemia žmogaus kultūrą, etiketą. Mokslas duoda TIK tam tikras žinias...
pamiršta paminėti kad išsilavinęs nebūtinai protingas. dažnai "išsilavinę" ir "protingai" kalbantys neišgali paaiškinti savo vartojamų žodžių ar frazių prasmės.
Išsilavinimas nei vieno debilo protingu nepadarė. Seime atrodo visi kažką baigę, o koks jų proto lygis? Net kalbėti neverta. Išsilavinimas kaip cirko beždžionei triukų pamokos. Ir viskas. Žmogaus proto nekeičia. Durnius iki diplomo lieka durniumi ir po diplomo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų