Penktadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo dėl kovos su šešėline ekonomika metu buvo patvirtintas kovos su „ekonominiu šešėliu“ priemonių planas.
Siekdama mažinti šešėlio įtaką darbo santykiams, Darbo inspekcija ketina stiprinti kontrolę, siūlyti naujus teisės aktus ir šviesti visuomenę. Tai po penktadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo žurnalistams sakė Darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis.
„Aš išskirčiau tris pagrindines kryptis. Tai aktyvios kontrolinės priemonės, edukacija ir teisės aktų pakeitimai. Mes ketiname siūlyti pokyčius teisės reglamentavime, sustiprinti atsakomybę už darbo laiko slėpimą, taip pat sukurti mechanizmą, kad už nelegalų darbą darbdavys sumokėtų į biudžetą mokesčius bent jau nuo minimalios mėnesinės algos“, – sakė jis.
V. Mačiulaičio teigimu, kadangi šiuo metu klasikinį nelegalų darbą keičia darbo laiko slėpimas, jie siūlo griežtinti atsakomybę ir ypač atidžiai stebės tuos sektorius, kuriuose gali būti daugiausia piktnaudžiavimų.
„Statyba, paslaugų sektorius, viešojo maitinimo sektorius – ta kontrolė bus gerokai sustiprinta. Aiškinamasi, kur mokami mažesni negu minimalūs atlyginimai, ir iš to bus galima daryti išvadas, kur yra didžiausia rizika, kad yra slepiamas darbo laikas ir atitinkamai kontrolės priemonėmis bus reaguojama“, – aiškino jis.
Pasak V. Mačiulaičio, nors įvertinti šešėlinės ekonomikos dydį sudėtinga, „šešėlinė rinka darbo santykiuose gali sudaryti apie ketvirtadalį“ viso šešėlio.
Įvairių ekonomikos ekspertų tyrimai rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje gali sudaryti apie 30 proc. BVP.
