Iš oro vežėjų rinkos pasitraukus baziniam vežėjui „flyLAL“, daugiausiai jo keleivių atiteko „Brussels airlines“ (Belgija), „Aer lingus“ (Airija), LOT (Lenkija) ir „Utair“ (Rusija) oro linijoms. Taip rodo kelionių agentūros „BPC Travel“, valdančios ir bilietų pardavimo portalą „Skrisk.lt“, duomenys.
„Nustojus iš Vilniaus skraidyti baziniam vežėjui „flyLAL“, oro vežėjų rinka Vilniaus oro uoste iš esmės pasikeitė. Mūsų turimais duomenimis, gerokai išaugo Belgijos, Airijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų užsienio valstybių oro linijų keleivių skaičius. Mažiausiai augo „airBaltic“ keleivių skaičius. Tai liudija, kad keleiviai yra linkę rinktis tiesioginius skrydžius į Europą arba ieško patogiausių jungiamųjų skrydžių“, - teigė „BPC Travel“ generalinis direktorius Gvidas Aukštuolis.
Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, net 757 proc. padidėjo parduotų bilietų į „Brussels airlines“ skrydžius. „Aer lingus“ perkamų bilietų skaičius ūgtelėjo 500 proc. Parduotų bilietų į LOT skrydžius skaičius padidėjo 433 proc., „Utair“ bilietus pirko 340 proc. daugiau keleivių, Austrijos oro linijas rinkosi 220 proc. daugiau bilietų pirkėjų. „airBaltic“ bilietų pardavimas išaugo tik 34 proc.
„Tiesa, didžiausią dalį ir toliau sudaro “airBaltic“ skrydžių bilietai – šiai skrydžių bendrovei tenka beveik 40 proc. visų parduotų bilietų. Bet daugiau pritraukti keleivių šia bendrovei jau nebepavyksta. Na, o minėtos kitų skrydžių bendrovių augimo tendencijos liudija, kad Lietuvos keliautojai linkę vis dažniau naudotis kitų Europos valstybių oro linijomis, jei jos pasiūlo patogesnius skrydžius. Keleiviam patogumas yra svarbiausias faktorius. Antrasis kriterijus, žinoma, yra kaina“, - teigė Gvidas Aukštuolis.
Statistikos departamentui pranešus, kad daugiausia keleivių atvyko ir išvyko į Jungtinę Karalystę (15,5 proc.), Vokietiją (10,1 proc.), Daniją (8,9 proc.) ir Airiją (8,4 proc.), G.Aukštuolis teigė, jog ši informacija patvirtina tiesioginius skrydžius siūlančių oro linijų privalumus. Lietuvai neturint bazinio vežėjo, mūsų šalies keliautojai vis dažniau rinksis skrydžius su Europos ar Rytų valstybių oro linijomis, o ne skrydžius per Rygą, nes keleiviai vis dažniau įvertina laiko sąnaudas, tenkančias skrydžiams per tarpinius oro uostus.
