Pasipūtimas yra mažiausiai patraukli estų savybė, ypač kaimynų – Latvijos ir Lietuvos – akyse. Netikėta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama Estijos siekiams 2011 metais prisijungti prie eurozonos, lydima slogios nuotaikos kitose dviejose Baltijos šalyse, tik pablogins šią situaciją, rašo "The Economist".
Šiemet visų trijų Baltijos valstybių BVP patiria dviženklį nuosmukį, kurį lėmė besaikio skolinimosi ir išlaidavimo nulemtas paskolų burbulo sprogimas. Daugelis užsienio stebėtojų klausė, ar šios trys valstybės sugebės išlaikyti fiksuotą savo valiutos kursą, kuris pririša nacionalines valiutas prie euro. Valiutos ar bankų sektoriaus žlugimas Baltijos šalyse sudrebintų kitų regiono valstybių rinkas ir imtų kelti grėsmę tokioms klibančioms ekonomikoms kaip Vengrija.
Kol kas per paskutiniuosius metus visos pastangos buvo dedamos siekiant išvengti katastrofos. Smunkančios pajamos iš surenkamų mokesčių smarkiai sumažino galimybes, kad bet kuri Baltijos šalis atitiks kriterijus, reikalingus siekiant įsivesti eurą. Pavyzdžiui, Latvijoje vyriausybė kovoja, kad kitų metų biudžeto deficitas neviršytų 8,5 proc. - šią sąlygą būtina įgyvendinti norint ir toliau gauti 7,5 mlrd. eurų vertės paskolą iš TVF. Kad būtų galima prisijungti prie euro, biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc.
Tačiau, kad ir kaip stebinančiai tai skambėtų, Estija kitų metų viduryje veikiausiai atitiks visus kriterijus, reikalingus prisijungti prie eurozonos. Infliacija šalyje yra maža, vyriausybės skola nežymi, o kitų metų biudžeto deficitas turėtų siekti 2,95 proc. TVF teigia, kad tai Estija pasiekė dėka taupumo viešuosiuose finansuose. Vyriausybė anksti ir ženkliai sumažino išlaidas. Buvo sparčiai vykdomi Europos Sąjungos remiami modernizacijos projektai. Visa tai veikė kaip ekonominė paskata. Latvijai ir Lietuvai buvo žymiai sunkiau sekti šiuo keliu. Lietuvai kyla rizika dėl bankų, o be to, auga šalies skola. Tuo tarpu Latvija prarado savo patikimumą, nes anksčiau nesugebėjo sumažinti savo išlaidų kaip kad buvo pažadėta.
Dėl saugumo sumetimų TVF nori, kad Estija šiek tiek pakeltų ir išplėstų mokesčius. Pavyzdžiui, automobilių savininkai kol kas nemoka kelių ar automobilio mokesčio. Tačiau premjeras Andrus Ansipas jau jaučiasi reabilituotas. Jis teigia, kad euro įsivedimas paskatins investuotojų pasitikėjimą ir pagreitins šalies atsigavimą.
Dėmesys dabar vėl nukreipiamas į Latviją, kur TVF ir ES stabdo naujo biudžeto, kuris turėjo būti priimtas spalio 28 dieną, priėmimą. Jie baiminasi, kad nepatikimai valdančiajai koalicijai trūksta politinės valios ir kad krizė nesąžiningai sunkiausiai gula ant vargingai gyvenančių piliečių pečių. Norima, kad Latvija įsivestų labiau progresinę mokesčių sistemą. Tačiau Latvija teigia, kad aukštesni mokesčiai atbaidys verslininkus ir kad chaosas mokesčių inspekcijoje reikš, jog didesni mokesčiai atneš nedaug papildomų pajamų. Čia nėra jokios priežasties būti patenkintam.
