Apie tai, ką daryti, kad negirdėtumėte pašalinių garsų, plačiau pasakojama tv3.lt tinklalaidėje „Statybų gidas“.
Kai pro sienas, langus ir kitus matomus bei nematomus tarpus skverbiasi nepageidaujami garsai, situacija pradeda erzinti. Įsivaizduokite, kad jūsų atžala lanko muzikos mokyklą ir namų darbus atlieka namuose, o gal namuose žaidžia su kamuoliu. O jei ir jums patinka garsiau grojanti muzika – šie garsai jūsų neerzina ir gal patinka, tačiau ar kaimynams tai kelia tokias pat emocijas?
Tada ir prasideda paieškos – ką daryti, kad aplinkinis triukšmas netrukdytų gyventi nei jums, nei kaimynams?
Garso klasių reikalavimai
Pastatų energinio efektyvumo klases gerai žinome: įpratome ir prie A, ir prie A++. O galiojančiuose teisės aktuose apie reikalavimus akustikai kalbama santykinai mažai: jau ne vieną dešimtmetį naudojamas C klasės standartas.
UAB „Akustika Plius“ direktorius Viktoras Mekas sako, kad naujus namus įsigiję klientai dažnai įsivaizduoja, kad visas namas turėtų būti A++ klasės. Tačiau kad akustikos standartai yra kuklesni, žmonės supranta tik jau apsigyvenę. Būtent tada pradeda erzinti kaimynų barniai arba suaugusiųjų „reikalai“, kurie irgi būna visai neprastai girdimi.
„Žmonės įsivaizduoja, kad naujos statybos namai turi būti savotiška tvirtovė ir akustine prasme. Bet jeigu kalbame apie naujus daugiabučius, tai beveik žanro klasika, kad vienų butų miegamojo siena tikrai bus tiek kaimynų svetainės siena, ant kurios bus kabinamas televizorius. Galite įsivaizduoti, kai jūs naktį prabundate ir girdite, kokią laidą ar filmą kaimynai žiūri“, – pasakoja V. Mekas.
Ką daryti, kad negirdėtumėte pašalinių garsų
Tada reikia ieškoti būdų, kaip pabandyti sukurti žmonėms akustinį komfortą namuose. Galimybių tikrai yra.
„Kai žmonės jau yra ką tik įsikūrę naujuose namuose, net nesinori jiems minėti apie naują remonto etapą. Yra medžiagų, yra praktiškai pasiteisinusių sprendimų, yra laiko išbandytų metodų, yra elementari fizika, kurios dėsnius kartais bando užginčyti dirbtinis intelektas, – ironizuoja bendrovės „Garso dinamika“ vadovas Andrius Šapola. – Vieną dieną populiarūs interneto konsultantai pasiūlo vienokį variantą, kitą dieną – jau kitokį, nors situacija būna identiška. Mes irgi mokomės, bet mes turime pakankamai patirties, kad galėtume objektyviai įvertinti kliento situaciją ir jo poreikius.“
V. Mekas pritaria, kad kartais keistokų sprendimų siūlo ne tik dirbtinis intelektas.
„Jeigu jums kažkas pasakys, kad akustiniai tapetai už keliolika eurų išspręs visas problemas jūsų namuose, galite patikėti. Bet juk fizikos dėsniai sako ką kita. Todėl visada kviečiame klientus bent jau paskambinti, kad išsiaiškintume, kaip kiekvienas žmogus apibūdina akustines problemas. Mes, akustikos specialistai, garsą galime apibūdinti įvairiais žodžiais. Ir po trumpo pokalbio su potencialiu klientu jau galime suvokti, kokia yra galima problema ir kokie galėtų būti sprendimo būdai. Aišku, akustinio komforto sukūrimas pareikalaus ir atitinkamo biudžeto. Bet jeigu nori gyventi komfortiškai, tai turi savo kainą“, – sako jis.
Išsamią diskusiją apie garso komfortą, klientų poreikius ir sprendimų ypatumus išgirsite naujame tinklalaidės „Statybų gidas“ epizode.
Apie ką kalbėjome:
01:05 Kokios dažniausiai pasitaikančios problemos neramina ar net kankina klientus?
05:05 Kokios gali būti triukšmo rūšys ir kontrolės būdai.
09:55 Ar yra stebuklingų medžiagų?
16:50 Kas Lietuvoje reglamentuoja akustinio komforto klases bei standartus?
21:30 Kada klientai pradeda ieškoti išeičių.
„Statybų gido“ laidą pamatykite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
