Smurtas žmogų nužmogina,
Mano istorija ir dabar man baisi.
Trumpai nupasakosiu, nes ji iki dabar slegia mane ir, kaip uodega, kaip šešėlis, slenka iš paskos griaudama mano gyvenimą santykiuose su vyrais.
Mūsų šeimoje buvo dešimt vaikų. Aš, vyresnė už sesę dvynę 20 min, buvau vyriausia iš visų, auginusi vius paskui save, globojusi ir vadavusi mamą, kai jos nebūdavo gimdymų, ar mamos priverstinių, gal net sakyčiau, juodos nevilties iššauktų, pabėgimų iš namų metu.
Tėvas gėrė juodai, alkohois jam iššaukdavo agresiją, grįžęs jis mušė mamą, diržo saktimi auklėjo mus, tada jau tikrindamas pažymių knygeles, prisimindamas visus būtus ir nebūtus vaikiškus nusidėjimus. Tėvas taip įsiaudrindavo, kad mes būdavome priversti bėgti iš namų, miegodavome pas kaimynus žiemos metu, kluone ant šieno, tvarte vasarą, kol nebuvo šalta...
Baisiausia būdavo man tada, kai mama sumušta, nevilties akimirką, pabėgdavo pas savo sesę į miestą ir ten kokią savaitę ar ir dvi gyvendavo, gydydama žaizdas, ieškodama sprendimo- taip ji išsiskyrė (neaišku kam, jei vistiek gyveno vėliau kartu), taip ji parašė pareiškimą Alytaus policijoje, kuriai pridavė kaip įrodymą mano ranka rašytą laišką, kuriame aš prašiau mamą grįžti, pasakojau, kad man labai sunku, nes tėvas mane kiekvieną rytą, baigęs vienas gerti butelį ir eidamas gulti kokią 5 valandą ryto, prikelia, kad užkurčiau krosnį, išvirčiau pietus, padaryčiau pusryčius, iššutinčiau bulves kiaulėms, pamelščiau karvę, ar net dvi, pašerčiau kiaules, palesinčiau vištas, pakelčiau visus vaikus, pamaitinčiau, išleisčiau į mokyklą ir išeičiau kartu su jais pati... Grįžus per pietus vėl nuo pradžių... Ir dar parašiau, kad tėvas grįžęs pastatė butelį ant stalo ir vertė brolius gerti kartu su juo...
Ir ką darė Alytaus policija? Ogi pareiškimą, su mano ranka rašytu laišku, perdavė mūsų kolūkio įgaliotiniui, kuris išsikvietė tėvą, su juo išgėrė, parodė mano laišką. Tada tėvas, įsiutęs, žinoma, grįžo ir vakare, su vyrišku kerzavu batu žiauriai prilupo mane. Blogai, kad tuo metu sklepuke, esančiame virtuvėje po grindimis, kur aš rinkau bulves vakarienei, buvo daug bulvių ir aš negalėjau niekur įlįsti. Tik susigūžiau ir užsidengiau veidą, todėl mėlynių, krentančių į akis nebuvo, nors visas kūnas buvo mėlynas ir miegoti labai ilgai teko ant pilvo...
Niekas tuo laiku į šeimą nesikišo. Galėjo vyras šeimoje daryti ką panorėjęs, dar tik džiaugiuosi, kad nepaguldė į lovą per prievartą, nors tikrai siūlė, motyvuodamas tuo, kad „jei tu sugebi mamą pavaduoti visur kitur, tai gal gali ir lovoje?..“ Pasibaisėjusi nusisukau ir nuėjau........
Vaikystės, kaip aš visada sakau, neturėjau visiškai. Prisiminimai labai nelinksmi ir nevaikiški. Todėl, kai tik baigiau vidurinę, moviau iš namų neatsisukdama...