Ilgamečio V. Garasto bičiulio, žurnalisto Vido Mačiulio užfiksuotame ir socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame vaizdo įraše K. Kėvalas jautriai prabilo apie velionį.
Atsisveikinant su Lietuvos krepšinio šviesuliu V. Garastu, prisiminti ne tik jo pasiekimai sporte, bet ir ypatingas, nenuginčijamai didelį svorį turintis vaidmuo tautos istorijoje.
Mišiose už velionį Vladą Garastą – jautrūs arkivyskupo žodžiai
Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas pabrėžė, kad V. Garasto vardas tapo neatsiejamas nuo Lietuvos laisvės dvasios, tautinės savigarbos ir pergalių, kurios anuomet reiškė kur kas daugiau nei tik pergales sporte.
Jo teigimu, legendinis treneris tapo žmogumi, kuris įkvėpė tautą tikėti savo jėgomis ir prisidėjo prie laisvės dvasios išsaugojimo sudėtingais laikais.
„(Susirinkome – aut. past.) atsisveikinti su žmogumi, kurio vardas tapo neatsiejama Lietuvos sporto, Kauno ir tautinės savigarbos istorijos dalimi – su Vladu Garastu. Šiandien, išlydėdami į Dangiškojo Tėvo namus, esame kviečiami peržvelgti jo gyvenimą, darbus, apmąstyti tai Dievo žodžio šviesoje.
Šiandien pranašas Izaijas skelbia: jų palikuonys bus žinomi tarp tautų, jų ainiai – tarp žmonių. Visi, kurie juos matys, pripažins, kad jie yra Viešpaties palaiminta giminė.
Šiuos žodžius, kurie užrašyti jau dabar prieš 2,5 tūkstančių metų atgal, galėtume pritaikyti ir mūsų kraštui, kai mes tapome žinomi visame pasaulyje būtent dėl krepšinio, dėl tos nedidelės tautos ryžto, kuris iš tiesų tapo legendinis, tapo žinomas visame pasaulyje.
Ir ta drąsa, ta nuostabi entuziazmo ir veržlumo dvasia visą gyvenimą degė Vlado Garasto širdyje. Jo gyvenimas ilgas, turtingas ir prasmingas. Jis priklauso tai kartai, kuri išgyveno karo ir okupacijos metus, kuri mokėsi gyventi nelaisvėje, tačiau širdyje nešiojosi laisvės troškimą.
Savo pašaukimą jis atrado krepšinyje – sporte, kuris Lietuvoje tapo daugiau nei žaidimas. Jis tapo tautos tapatybės, orumo ir vienybės ženklu“, – šv. Mišių metu kalbėjo arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas.
Arkivyskupas prisiminė V. Garasto gyvenimą ir nuopelnus, primindamas, kad legendinis treneris gimė 1932 m. vasario 8 d. Linkuvoje, 1959-aisiais baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, dirbo Biržų rajono sporto komiteto pirmininku, Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi, treneriu.
Nepamirštas ir didžiulis velionio indėlis į Kauno „Žalgirio“ ir visos Lietuvos krepšinio istoriją ir pasiekimus – būtent V. Garasto treniruojama Kauno „Žalgirio“ vyrų komanda 1985–1987 m. SSRS čempionatuose iškovojo tris aukso medalius.
1989–1991 m. SSRS vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas ėjęs V. Garastas toliau jas ėjo ir Lietuvoje 1992–1997 m.
„Jo treniruojama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1995-aisiais metais tapo Europos čempionato sidabro medalio laimėtoja ir du kartus Olimpinių žaidynių – 1992-ųjų metų Barselonos bei 1996-ųjų metų Atlantos – bronzos medalininke. 2003–2011-aisiais Vladas Garastas ėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas.
Už nuopelnus olimpiniam judėjimui jam įteiktas Olimpinis garbės ženklas, už nuopelnus Lietuvos sportui jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo bei pirmojo laipsnio ordinais. 2002-aisiais metais, sausio 24-ąją dieną, jam suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas“, – reikšmingus V. Garasto gyvenimo įvykius prisiminė arkivyskupas.
Pergalės krepšinyje – daugiau nei sportinis pasiekimas
Vis tik, nors ir ne kartą buvo pelnytai įvertintas už savo darbus ir indėlį, kalbant apie V. Garastą ypatingą vietą užima ir jo, kaip į istoriją įsirašiusio trenerio, savybės:
„Daugelį metų vadovaudamas Kauno „Žalgirio“ komandai, Vladas Garastas ugdė ne tik sportininkus. Jis ugdė charakterius, dvasią, pasitikėjimą savimi ir tikėjimą, kad net tada, kai atrodo neįmanoma laimėti, žmogus neturi teisės pasiduoti. Ypač ryškiai tai atsiskleidė legendinėse kovose su CSKA Maskvos komanda.
Istorija primena, kaip aukso medalius laimėję „žalgiriečiai“ buvo priimami kaip tautos didvyriai, nes visi tuomet žinojo, kad tai daugiau nei krepšinis. Kai „Žalgiris“ įveikdavo galingiausią Sovietų Sąjungos komandą, Lietuvos žmonės šventė ne vien sportinį laimėjimą.
Tai buvo pergalė prieš baimę. Tai buvo įrodymas, kad maža tauta gali atsitiesti prieš imperiją. Tai buvo ženklas, kad laisvės dvasia gyva. Tos pergalės daugeliui tapo pirmosios laisvės pergalėmis širdyse, dar gerokai prieš Kovo 11-ąją.
Žinoma, vienas treneris nelaimi rungtynių, pergalės gimsta komandoje, tačiau kiekviena didi komanda turi žmogų, kuris ją įkvepia, suburia ir veda. Toks buvo Vladas Garastas. Jo vardas liks susijęs su viena šviesiausių Lietuvos sporto istorijos epochų.“
Šv. Mišių skaitytoje Evangelijoje prisimintas pasakojimas apie 12-metį Jėzų, kuris pasimetė minioje ir vėliau tėvų buvo surastas Jeruzalės šventykloje. Arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas čia įžvelgė metaforiškų sąsajų ir su Lietuva, ir legendiniu V. Garastu.
„Evangelija mums šiandien priminė pasakojimą apie 12-metį Jėzų, kuris pasimetė minioje ir tėvai jį vėliau rado Jeruzalės šventykloje. Jie ieškojo jo ir jį atrado. Sakytume, metaforiškas pasakojimas apie tai, kai mūsų tauta, tarsi pasimetusi toj didelėj minioj Sovietų Sąjungos, staiga atranda tai, kas ją buria, kas įkvepia ir tai, kas dovanoja laisvę.
Viešpaties atradimas čia tarsi kaip metafora Vlado Garasto gyvenime atradimas laisvei, atradimas orumo ir taip pat tautos savasties tapatybės, kuri, kaip žinia, šiandien yra jau mūsų gyvenimo vaisius, kur dėkojame Dievui už nepriklausomybės gyvenimą“, – kalbėta šv. Mišių metu.
„Dėkojame Dievui už Vlado Garasto gyvenimą“
Su V. Garastu atsisveikinta tą pačią dieną, kai bažnyčia šventė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekalčiausios Širdies šventę, kuri, kaip pažymėjo arkivyskupas metropolias, yra ištikimybės, meilės, tylios tarnystės simbolis:
„Ji moko, kad tikroji žmogaus vertė nėra vien pasiekimai. Ji moko, koks svarbus yra tikėjimas, koks svarbus yra ištikimybės ir kantraus darbo gyvenimas. Tai yra taip pat ir Vlado Garasto gyvenime – pavyzdys jo ištikimybė siekiamam tikslui, jo įkvėpimas tų, kurie buvo ta komanda.
Ir šiandien mes jį prisimenam ne tik kaip trenerį, kaip sporto vadovą, bet ir kaip tautos, mūsų krašto žmogų, kuris mylėjo Lietuvą, kuris įkvėpė, kuris savo talentą atidavė bendram gėriui. Žmogų, kuris mokėjo telkti ir įkvėpti.
Šiandien dėkojame Dievui už Vlado Garasto gyvenimą. Dėkojame už jo darbą, meilę krepšiniui, už jo tarnystę Lietuvai, už tas nuostabias džiaugsmo pergales, kurios stiprino visą tautos dvasią. Dėkojame už žmones, kuriuos jis ugdė, skatino ir drąsino.“
Tęsdamas arkivyskupas kalbėjo, kad, priešingai nei krepšinio varžybos, krikščionio gyvenimas neturi pabaigos ir nors jo nebėra tarp mūsų, visada lieka esminės gyvenimo pamokos, kurių verta pasimokyti kiekvienam.
„Krikščionio žvilgsnis visada nukreiptas ne į praeitį, bet į ateitį. Mes tikime prisikėlimu, tikime, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi. Sporto arenose skamba paskutinis teisėjo švilpukas, baigiasi rungtynės, užgęsta šviesos, tačiau Dievo karalystėje paskutinio švilpuko nėra, ten žmogų pasitinka gailestingasis Tėvas.
Šiandien patikime Vladą Garastą Viešpaties rankoms. Meldžiame, kad Dievas priimtų jį į amžinąją savo ramybę. Tegul tas, kuris žemėje tiek kartų vedė kitus į pergales, dabar pats pasiekia didžiausią pergalę – amžinąjį gyvenimą Kristuje.
O mums tegul lieka jo gyvenimo pamoka: mylėti savo kraštą, ištikimai dirbti savo darbą, nepasiduoti sunkumuose ir, svarbiausia, tikėti – net mažiausios pergalės gali tapti didelių istorinių pergalių pradžia.
Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien, pagerbdami Tave, meldžiam užtarimo kelionėje mūsų brolio Vlado Garasto į Tavo, Viešpatie, širdį. Tebūna jam Dangaus karalystė džiaugsmas ir amžinoji šviesa jo pergalės vainikas. Amen“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė Kauno arkivyskupas.
Atsisveikinta su legendiniu krepšinio treneriu Vladu Garastu
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad birželio 10-ąją Lietuvą palietė skaudi netektis – eidamas 95-uosius metus mirė legendinis krepšinio treneris V. Garastas.
Atsisveikinimas su legenda prasidėjo penktadienį, laidojimo namuose „Rekviem“ Kaune, šeštadienį jis atgulė amžinojo poilsio Petrašiūnų kapinėse.
Artimieji prašė V. Garasto atminimą pagerbti kukliai – koks visą gyvenimą buvo ir pats treneris – vienu gėlės žiedu.
Birželio 13 d., 8 val., Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje Kaune laikytos šv. Mišios už velionį.
12 val. laidotuvių procesija pajudėjo į Petrašiūnų kapines, kur legendinis treneris atgulė amžinojo poilsio. Jo kapą nuklojo balti gėlių žiedai.
Į paskutinį atsisveikinimą susirinko velionio kolegos, artimieji, bičiuliai, ryškūs krepšinio pasaulio veidai. Atvyko ir Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Ramūnas Butautas.
Jie dalijosi jautriais žodžiais ir įsimintinais prisiminimais apie velionį, darbą su juo ir ilgametę draugystę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
