nepalikit klaidų - ledinių - juk žinom kaip šis žodis rašomas

kai ir vieniems, ir kitiems reikes vienas kito, tada reikalai pajudes.

Nepasakyčiau,kad ir kultūros leidinių redakcijos labai degtų troškimu pakviesti mokslo žmones - jei nori,gali mėginti ką nors įpiršti,o dar ir nosį parauko.Ir ne todėl,kad medžiaga būtų neverta dėmesio - tiesiog kultūrinei spaudai atrodo visiškai tas pats,kas ir ką nori pasakyti.Pati girdėjau redakc. darbuot. kreipimasi į rimtą "raštininką": "gal dar kada parašykite,jeigu kas šaus į galvą".Ačiū.Gal ir šaus,bet tik ne į jūsų laikraštį rašysiu(o ir visas darbas teįvertinamas kokiais 50 lt).Tie litai gal nerūpėtų,jeigu būtų jums ir jai rūpima idėja,jei netektų žemintis (ar čia tau šovė į galvą ,ar nešovė) prieš viskam abejingą darbuotoją.O kur tie neabejingieji?Kur bendraminčiai?Ir leidėjų,ir skaitytojų tarpe jų gretos visiškai išskydo...

Nenoreciau sutikti su autoriaus ivardintomis priezastimis, kaip pagrindinemis del ko akademikai neraso viesoje erdveje (nereferuojamuose zurnaluose). Ju vietoje as taip pat daryciau, tik ne del pinigu ar kitu straipsnyje minimu keistu dalyku. Priezastis paprasta - nera prasmes. Intelektualai siekia kalbeti apie tai, kas yra, o ne apie tai ka jie ar kiti noretu matyti. Be to, jie savo teiginius argumentuoja. Toks kalbejimo stilius viesoje erdveje dar neatsirado pas mus. Siais laikais vis dar svarbu antpeciai (uzimama pozicija) ir atitikimas nuomonei tu, kurie spaudo galios svertus. Taip buna kiekvienoje visuomeneje valdomoje propagandos metodais, tiek ankstesneje - sovietineje, tiek ir dabartineje.

Už tai, kad mokslininkai nerašo į spaudą, galime padėkoti mokslo biurokratams. Vetinami tik kuo nesuprantamesne kalba parašyti ir 200 egz. tiražu leidžiami žurnalai. Mokslo populiarinimas - tarsi keiksmažodis. Tiesa, yra Švietimo ministerijos premijos mokslo populiarintojams, tačiau tai tarsi mokslininko hobi. Tokių niekų atestacijai nepaduosi.