Iš Lenkijos į Lietuvą atvykti užsieniečiams nebūtų galima tuo atveju, jei kaimyninėje šalyje pastarųjų dviejų savaičių sergamumas koronavirusu viršytų 25 atvejus 100 tūkstančių gyventojų.
Jei sergamumas didesnis nei 16, užsieniečiams atvykti leidžiama, tačiau jie, kaip ir grįžtantys lietuviai, privalo dvi savaites izoliuotis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro trečiadienio duomenimis, šiuo metu šis rodiklis kaimyninėje šalyje yra 19,4.
„Pasienio kontrolė – tai viena iš griežčiausių priemonių. Jeigu atvejų skaičius Lenkijoje viršytų 25 atvejų 100 tūkst, gyventojų galėtų būti taikomos ir kitos priemonės, tarp jų – griežtesnės policijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikros pasienio teritorijose“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.
„Be abejo, tikimąsi ir žmonių sąmoningumo, bei supratimo, kad COVID-19 viruso plitimas priklauso tiesiogiai nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimo“, – pridūrė ji.
Anot ministrės patarėjos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir šiuo metu vykdo sustiprintą nelegalios migracijos kontrolę prie vidaus sienų.
„Pasieniečiai vykdo pasirinktinę atvykstančiųjų kontrolę bei stebi, kaip kitų šalių piliečiai laikosi atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje, vykimo tranzitu bei išvykimo tvarkos“, – aiškino B. Zaborovska-Zdanovič.
Šiuo metu sienų kontrolė vykdoma tarptautiniuose oro uostuose bei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Liepos mėnesį ją Vyriausybė pratęsė iki rugpjūčio 15 dienos imtinai.
Vis dėlto vidaus reikalų ministrės patarėja pabrėžia, kad taip kontroliuoti atvykstančius asmenis ilgiausiai galima bus iki rugsėjo vidurio.
„Lietuva atkurti laikiną sienų kontrolę gali šešiems mėnesiams, tad pusės metų terminas baigiasi rugsėjo 14 dieną, vėliau, jeigu valstybė norėtų tęsti vidaus sienų kontrolę, būtų pažeistas Šengeno kodeksas, tad Lietuvai galėtų būti pritaikytos baudos“, – sakė ji.
„Dėl pasienio kontrolės turėtų būti pasiektas bendras sprendimas tarp visų Europos Sąjungos šalių, kad nebūtų pažeisti laisvo judėjimo principai ir susitarimai tarp ES valstybių“, – pridūrė B. Zaborovska-Zdanovič.
Jos teigimu, jei nebūtų pasiektas bendras sutarimas, tuomet oro uostų ir jūrų uostų teritorijose taip pat būtų sustiprintas policijos darbas, vykdant patikras.
