Nepraėjus nė mėnesiui, kai iniciatyvių anykštėnų grupė nuprausė išterliotą ir samanom apaugusį Puntuką, paveldosaugos specialistai paskelbė, kad šiam rieduliui iškilo pavojus. Beveik 30 metų su akmeniu dirbančiam Romui Talačkai tokios kalbos tik kelia juoką.
„Kas čia tokią nesąmonę ir galėjo sugalvoti. Beprotybė...“, - stebėjosi pašnekovas.
Anot R.Talačkos tokių kalbų iniciatoriams pasiūlė prisiminti istoriją ir pabandyti suskaičiuoti, kiek Puntukui yra metų.
„Saulė, rugštūs lietūs, sniegas, griaustinis... Jau seniai tada Puntuko turėjo nebebūti...“, - šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.
R.Talačka pasakojo, kad akmenis jis visuomet ir pats plauna stipria vandens srove ir tai yra pats efektyviausias būdas nuvalyti akmenis, nei kiek jiems nepakenkus.
„Tokį akmenį, kaip Puntukas, galima suskaldyti tik jame kas 10 centimetrų išgęžus labai gilias, pusės metro skyles, žemoje maždaug 30 laipsnių temperatūroje į jas pripylus vandens. Orui šylant akmuo imtų skilti“, - pasakojo patyręs akmenskaldys.
Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Liogė naujienų portalui Nyksciai.lt sakė, kad kilęs skandalas mažai yra susijęs su paveldosauga, o greičiau su asmeninių sąskaitų suvedinėjimu.
„Ne visada atestuota bendrovė garantuoja darbų kokybę. Kitą kartą nereikia būti labai dideliais biurokratais. Aš už žmonių iniciatyvas“, - sakė A.Liogė.
Pašnekovas prisiminė ne vieną atvejį, kai pačių žmonių iniciatyva apskrityje buvo nudažyta bažnyčia, suremontuota koplyčia ar nuvalytas paminklas ir dėl to, anot A.Liogės, „nieko neatsitiko“.
„Reikėjo rūpintis, kad Puntukas būtų nuvalytas, o ne susirūpinti viskuo tada, kai jis jau nuvalytas“, - pastebėjo A.Liogė.
