Garbaus amžiaus moteris kartu su savo šeima buvo priversta slėptis rūsyje, kuomet Rusijos pajėgos kovo pradžioje pradėjo bombarduoti miestą.
Vanda, kuri liko prikaustyta prie lovos, turėjo praleisti paskutines savaites kentėdamas šaltyje, kuomet maisto ir vandens atsargos buvo ribotos.
Sielvartaujanti, mamos netekusi Vandos dukra Larissa sakė, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis jos mama Rusijos invaziją Ukrainoje sulygino su nacių okupaciją, kurią jai teko patirti 1941 metais.
„Chabad.org“ ji sakė: „Mama nenusipelnė tokios mirties. Slėptuvėje nebuvo nei vandens, nei elektros, nei šilumos – viską pablogino nepakeliamas šaltis.
Kiekvieną kartą nukritus bombai, visas namas drebėjo. Mama vis kartojo, kad Antrojo pasaulinio karo metu nieko panašaus neteko patirti.“
Larissa ir jos vyras palaidojo mirusią mamą vietiniame miesto parke, balandžio 4 dieną, kuomet nuolatos vyko nenutrūkstami apšaudymai.
Išgyveno nacių siaubą ir nepapuolė į tremtį
Vandai tebuvo 10 metų, kai vokiečiai įžengė į Mariupolį, tačiau moteriai pavyko išvengti Sovietų Sąjungos kariuomenės užėmimo, besislepiant rūsyje. Vis dėlto, Vandos mama buvo ištremta iš šalies.
Vanda išgyveno, kadangi jos tėtis turėjo galimybę ją pristatyti gydymui į ligoninę. Vėliau, pasibaigus karui, ji ištekėjo mieste, kuriame pragyveno visą savo gyvenimą, rašome thesun.co.uk.
„Mama mylėjo Mariupolį. Ji niekada nenorėjo iš jo išvykti“, – sakė Larissa.
Chabad-Lubawitch rabinas Mendelis Cohenas sakė, kad Vanda buvo aktyvi žydų bendruomenės narė ir pridūrė: „Visas Mariupolis tiesiog virto kapinėmis. Vanda Semyonovna išgyveno neįsivaizduojamus baisumus. Ji buvo maloni, džiaugsminga moteris, ypatingas žmogus, kuris amžinai išliks mūsų širdyse.“
Mariupolio uostamiestį, kuriame gyvena daugiau nei 450 tūkstančiai žmonių, nuo kovo pradžios nuolat atakuoja Rusijos pajėgos, o palydovu užfiksuotos nuotraukos rodo, kad šiuo metu yra suniokoti 95 % miesto gyvenamųjų rajonų.
Rusija Ukrainos kariams, esantiems „Azovstal“ plieno gamykloje, pateikė ultimatumą, reikalaudama visiško pasidavimo. Tačiau tokiam reikalavimui didvyriškos Ukrainos pajėgos kartu su savo kapitonu Sviatoslavu Palamaru iš Nacionalinės Azovo gvardijos pulko nežada pasiduoti ir patikino, kad su Putino kariuomene kovos tol, kol baigsis jų šoviniai.
