Pagal nusikaltimo vietoje aptiktą įtariamojo plauką, seiles ar odos ląsteles kriminalistai jau gali nustatyti šio žmogaus akių spalvą. Netrukus jie galės sužinoti ir tai, kokios spalvos įtariamojo plaukai.
Kriminalinės policijos pareigūnai pirmą kartą gavo galimybę iš DNR tyrimo sužinoti įtariamojo fizinius požymius. Erazmo universiteto (Nyderlandai) Medicinos centro mokslininkų grupė, vadovaujama Manfredo Kaysero, sukūrė „IrisPlex“ tyrimų testą, galintį iš DNR pavyzdžio 94 proc. tikslumu nustatyti, ar įtariamojo akys yra rudos, ar mėlynos, praneša „New Scientist“.
Olandijos teisingumo ir saugumo ministerija artimiausiomis savaitėmis turėtų sankcionuoti šio testo naudojimą, Jungtinėje Karalystėje jis jau naudojamas, sakoma pranešime. Pasak M. Kaysero, tai pirmasis įteisintas DNR tyrimų metodas, leidžiantis nustatyti įtariamojo fizinius požymius.
Šis metodas gali praversti tais atvejais, kai kriminalistai iš nusikaltimo vietos paima įtariamojo DNR medžiagą, tačiau neranda jos atitikmens DNR duomenų bazėje. Akių spalva jiems gali praversti vykdant įtariamo asmens paieškas. Tačiau pabrėžiama, kad kol kas „IrisPlex“ išvada negalės būti naudojama teismuose kaip įkaltis: kriminalistai turės surinkti kitų asmens kaltę įrodančių įkalčių.
„IrisPlex“ analizuoja šešis vadinamuosius bendrus nukleotidinius polimorfizmus (SNP). Tiriant genomą jie leidžia suskirstyti žmones į grupes pagal jų akių spalvą: rudaakius, mėlynaakius ar „nenustatytos spalvos“. Į šią kategoriją patenka žmonės, kurių akys yra tarpinės spalvos – pilkos, žalios ar maišytų spalvų.
Pranešama, kad „IrisPlex“ bandymai su savanoriais atskleidė aukštą rezultatų patikimumą tais atvejais, kai savanorių akys buvo rudos ar mėlynos. Neseniai olandų mokslininkai identifikavo dar tris SNP, kurie leis „IrisPlex“ išplėsti kitų akių spalvų nustatymą. Taip pat skelbiama, kad testuojamas dar vienas DNR analizės rinkinys, galintis nustatyti ne tik akių, bet ir plaukų spalvą.
