Žemaičių „tautinis atgimimas“: tapatumo įtvirtinimo politika (II)

neturi lietuviai net savo pinigu. vis zemaiciai ant litu...

Na žemaičiai barbatuoja taip kad nė vienas lietuvis dorai jų nesupras.Matyt iš tikrūjų kita tauta.

"Pirmoji pastraipa" - citata iš straipsnio, o antroji - mano komentaras straipsnio citatai: "Stiprinant etnokultūrinį tapatumą jungtumas ir nurodo skirtybę, kreipiančią link atskirumo ar atsiskyrimo."
O kam ir kodėl to reikia, pamąstykit patys.

Onutei, dėl antros pastraipos...
Tiek žemaičiams, tiek aukštaičiams "lova "yra viena ; Lietuva.Kur Jūs matote atsiskyrimą.Manau Jūs tą atsiskyrimą , gal nesąmoningai, reklamuojate. Tai dabar turėčiau manyti, kad Jūs tarnaujate rytų šaliai.Prie ko čia Vilnija. Ji, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje niekada nebuvo autonominis darinys.Manau , nesąmoningai papylėte druskos į sriubą, prisidengdama trumpu Lenkijos okupacijos laikotarpiu.Žemaitija daug amžių yra pažymima atskiru pavadinimu.Tapatumo nustatymas, savianalizės ugdymas , būtent, stiprina tautos sąmoningumą, tvirtina valstybę. Jeigu būti abejingu savo kraštui, tai be abejo, greitai visiškai nutautėsime.Nebepadės Lietuvai nei žemaičiai, ką jie daug amžių darė, deja ,Lietuvos DK Žemaitijai tuo pačiu niekada neatsidėkojo, tik manipuliavo.Kur dabar ta Lietuva, kur žemaičiai gynė ir lietuvių kalbos mokė.Didžioji dalis teritorijos yra Baltarusijoje. Taigi, ir dabartinė Lietuva yra , didžiąja dalimi , Žemaitijos gyventojų palikuonys, žemaičiai ir aukštaičiai.Nemanau, kad šią "lovą" įmanoma išardyti.Nebent bus daug reklamos...

mes esam atskira tauta nes vytautas mumis pardave...o gal patys lietuviai neatsimena savo istorija?Tada nekilo masiskas pasipiktinimas is lietuviu puses...tai tegu su tuo susitaiko...patys apsigynem nuo kryziuociu...ir be lietuviu pagalbos...tai va...

Gal kas išvardintų esminius žemaičių etnokultūrinius ypatumus, tokius esminius, kad įgalintų žemaičius atskirti savo tautybę nuo lietuvių? Juk šiek tiek skirtingos tautinių drabužių, kurių niekas jau buityje nebedėvi, spalvos ir detalės, skirtinga kalbos tarmė ir kai kurie originalesni papročiai (Užgavėnių Morė ir pan.) vargu ar gali būti laikomi kokiais nors ypatingais etnokultūriniais bruožais, kurių, be abejo, turi ir kitomis lietuvių kalbos tarmėmis bei patarmėmis kalbantys Lietuvos gyventojai. Jei žiūrėtume tų gyventojų etnokultūrinių skirtumų ir dar susietume juos su praeities laikmečiais, tai Vilnijos lenkų etnokultūriniai skirtumai (ypač, skirtinga kalba) bei nors ir nepripažintas Vidurio Lietuvos ("Litwa Sriodkowa") apsišaukėliškas valstybingumas suteiktų daug daugiau prielaidų bent jedinstvinei to krašto autonomijai, nei visi skarbalių ir burbų kliedesiai apie žemaičių tautybę ir pilietybę.

"Skirtyje „lietuviai ir žemaičiai“ ypatinga reikšmė tenka jungtukui ir. Stiprinant etnokultūrinį tapatumą jungtumas ir nurodo skirtybę, kreipiančią link atskirumo ar atsiskyrimo."

Manau, kad nesunku atsakyti į klausimą kam ir kodėl reikia to žemaičių "atskirumo ir atsiskyrimo". Taip pat aišku ir tai, kad to paties pareikalaus ir vilnija. Kur yra šios košės "virėjas" taip pat niekam aiškinti nereikia.

Nereikia žmonių gąsdinti ir įbauginti valstybės susiskladymu. Patinkar ar nepatinka, bet iki 1795 LDK buvo dalinama į Gudiją, Lietuvą (siaurąja prasme) ir Žemaitiją. Ir tų kraštų gyventojai atitinkamai buvo vadinami gudais, lietuviais ir žemaičiais. Vėlgi, 19 amžiuje net pats rusijos caras save titulavo Lietuvos didžiuoju ir Žemaitijos kunigaikščiu. Ir per surašymus žemaičiai save užrašydavo kaip žemaičiais - o tai atskiro identiteo pasireiškimas. Nieko panašaus nėra nei Dzūkijoje, nei Suvalkijoje, nei Aukštaitijoje, šių kraštų gyventojai bent nuo XVI amžiaus save suvokia kaip lietuvius.
Faktas, niekas kitas kaip pats žmogus geriau nežino kokia jo tautybė. Žvelgiant į žemaičių judėjimą retrospektyviai nematau jokio destrukcinio lelemnto nuo pat XIV amžiaus.