Pagal projektą, vadovams būtų leista dirbti ne daugiau nei dvi kadencijas po penkerius metus, baigus pirmąją jie turėtų dalyvauti konkurse su kitais pretendentais. Kadencijas Seimas jau yra įvedęs teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams.
Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas BNS sakė, kad įstatymų pataisos bus taikomos tik tiems kultūros įstaigų darbuotojams, kurie nėra valstybės tarnautojai, todėl pokyčiai nepalies Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir saugomų teritorijų vadovų.
„Tikimės, kad šie pakeitimai ne tik prisidės prie valdymo efektyvumo, bet ir užtikrins didesnę kultūros vadybininkų apykaitą, jų kompetencijų kėlimą bei keitimąsi ja“, – BNS sakė V. Bachmetjevas.
Be kita ko įstatymuose vadovams įtvirtinami nepriekaištingumo reikalavimai. Juose numatoma, kad asmuo privalo neturėti galiojančio teistumo dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei, dėl baudžiamuoju nusižengimu pripažintos korupcinės, valstybės tarnybos ar viešuosius interesus pažeidusios veiklos. Taip pat turi būti praėjęs trejų metų terminas, jei asmuo buvo atleistas už darbo drausmės pažeidimus ar pripažintas supainiojęs interesus, jis turi nepiktnaudžiauti alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Įstatymų projektais taip pat siūloma įvesti prievolę rengti konkursus į įstaigų direktorių pavaduotojų, padalinių vadovų pozicijas.
Įtrauktas ir tiesioginis draudimas dirbti kitą darbą – anksčiau įstaigų vadovai galėjo užsiimti kita atlygintina veikla, jei su tuo sutinka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui, bet įstatymai nenumatė pareigos prašyti tokių leidimų. Tokie leidimai būtų privalomi, o kitą atlygintiną darbą būtų leidžiama dirbti, jei tai nediskredituoja įstaigos autoriteto ir nesukelia interesų konflikto.
Įstaigų kadencijų skaičius būtų pradėtas skaičiuoti nuo liepos 1-osios ir negaliotų iki tol konkursus laimėjusiems kandidatams – tie, kurių kadencijos iki šiol nebuvo terminuotos, būtų nustatytas pereinamasis metų terminas iki naujo konkurso.
