Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Cha. Teisybė akis bado :)? Juk tuo baubu niekas nebandė skatint smurtaut ar dar ko. Tai buvo tiesiog linksmai parodyta, kad SMARKIAI perlenkiama lazda vadinant fašistu kiekvieną nepatikusį, skelbiant grėsmę tolerancijai Lietuvoje ir pan. Kuo institutas daugiau tokiu nesamonių darys, tuo netolerantiškesni būsim. O kas čia apie finansavimus organizacijų iš rusijos šnekėjo, tai tegu geriau slepiasi. Jum mes kitą baubą padovanosim... Organizacijos išsilaiko pačios iš savo narių lėšų, kolkas dėja be didesnės pagalbos iš ko nors. Geriau patyrinėtumėt, kas finansuoja NK95 ir panašias. Jų vienos spaudos konferencijos kaina yra maždaug tiek, kiek kai kurios organizacijos patriotinės turi savo mėnesio biudžete. Ne patriotų jum reikia bijot...
newartok patrioto wardo, fasistai nera patriotai, jie yra demokratines valstybes priesai. o kas jas finansuoja ir pats zinai, jei ne wisiskai dar smegenis pragerei. pamastykim (tikiuos ne per daug paprasiau), ar gali Lietuva issilaikyti wiena pati. Logiskas atsakymas: ne, mes per mazi. Tai klausimas su kuo tada bendradarbiaut? Logiskas atsakymas: Europa. Kam nenaudinga, kad mes butume transatlantinese organizacijose? Logiskas atsakymas: Rusijai. O Rusija moka weikti ir daro tai ivairiais frontais, wienas kuriu yra fasistuojanciu organizaciju skatinimas, kad paskuj Wakarams butu galima pasakyt - ziurekit ka jus i ES priemet, mes gi sakem, kad pribaltai fasistai. Ir per tokius kaip tu - naiwuolius ar piktawalius- gadinam sawo reputacija, esam diskredituojami. Pats logiskai pamastyk, kas is to, kad ta sawo sirdziai miela swastika pamosikuosi? ka tokio pasieksi? iswengsi imigracijos?! ne, neiswengsi, nes tam kad imigrantu neatwaziuotu reikia kad lietuwiai waikus darytu tuntais, jos neiswenge dideles tautos, neiswengs ir LT, nes reikia darbo jegos. iswysi zydus? o ju LT ir taip praktiskai nera. gejus? jie Lietuvoj per menki, neorganizuoti ir jokios didesmes gresmes nekeliantys. taip kad drastisku, radikaliu sprendimu metas praejo. tawo fasizmas (kaip ir komunizmas yra istorijos sawartyne ir jau NIEKADA is ten nepakils) ir nesigink cia prisidengdamas patrioto wardu. maciau as praeitais metais ta "patriotu" eisena, kada salia Trispalves buwo nesama SS simbolika. siais metais tik kai buwo daugiau ziniasklaidos demesio, kazkas paprotino isikist nacistinius simbolius atgal i sawo mociutes rusi. bet esme nesikeicia. ir finalas: nei lytis, nei seksualine orientacija, nei rase neapsprendzia zmogaus wertes. man daug geriau jei kaimynas butu normalus gejus juodaodis, negu sumautas agresywus ir wiska sawo kely naikinantis baltaodis heteroseksualas "patriotas" (nacis). tokie nemoka nieko kurt, jie tik naikina...
Richard Griffiths argued in 2005 that the term fascism is the "most misused, and over-used word of our times"
The word ‘Fascism’ is almost entirely meaningless. In conversation, of course, it is used even more wildly than in print. I have heard it applied to farmers, shopkeepers, Social Credit, corporal punishment, fox-hunting, bull-fighting, the 1922 Committee, the 1941 Committee, Kipling, Gandhi, Chiang Kai-Shek, homosexuality, Priestley's broadcasts, Youth Hostels, astrology, women, dogs and I do not know what else... almost any English person would accept ‘bully’ as a synonym for ‘Fascist’. – George Orwell, What is Fascism?. 1944.
The word ‘Fascism’ is almost entirely meaningless. In conversation, of course, it is used even more wildly than in print. I have heard it applied to farmers, shopkeepers, Social Credit, corporal punishment, fox-hunting, bull-fighting, the 1922 Committee, the 1941 Committee, Kipling, Gandhi, Chiang Kai-Shek, homosexuality, Priestley's broadcasts, Youth Hostels, astrology, women, dogs and I do not know what else... almost any English person would accept ‘bully’ as a synonym for ‘Fascist’. – George Orwell, What is Fascism?. 1944.
Ponaiti, jums gresia teismai už tokį Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos šmeižimą.
Na ir kas finansuoja tas patriotines organizacijas? Kas tolerastus finansuoja zinau, o kad patriotus kas finansuotu - pirma karta girdziu.
Demagogija, toleraste, varai? - gal piena ish panoses pirma nusivalyk - tokiu, kaip tu sovietiniais laikais sochiai prisiklausiau.
Demagogija, toleraste, varai? - gal piena ish panoses pirma nusivalyk - tokiu, kaip tu sovietiniais laikais sochiai prisiklausiau.
nu ir ka cia norejai parodyt? kad komunistai ir naciai tas pats? tai as ta tau ir taip galejau pasakyt. ir nereikia rodyt sawo siauro mastymo apsaukiant wisus nepritariancius fasistams komunistais. jei bent kiek zinotum mano paziuras, tau ne ranka neapsiwerstu taip rasyt. esme tame, kad abi sios santwarkos/ ideologijos susikompromitawo wisiskai ir galutinai ir bet koks bandymas jas prikelinet yra debilu uzsiemimas. kokie ir yra tie sawe patriotais wadinantys skinhedai. ko gero, dauguma is to suklaidinto zalio jaunimelio net nezino kas finansuoja tas ju "patriotines organizacijas" , kam tai naudinga ir kas labiausia trimituoja apie "atgimstanti" fasizma "Pribaltikoj". Aisq, jei skinai sugebetu nors siek tiek pakrutinti smegeneles, jie skinais nebutu...
bukagalwiai fasistpalaikiai prisidengiantys patrioto wardu. atitinkamos institucijos turetu atidziai stebeti tas lobotomijos aukas, wadinancias sawe patriotais, o is tikro padedancias ruskiams kompromituoti mus wakaru akyse... ziurekit ant kieno maluno wandeni pilat debilai Siklgruberio fanai!
Dvi datos ieis i Lietuvos istorija:
1990 kovo 11 - Kai Lietuva pasiprieshino komunistu imperijai.
2009 kovo 11 - Kai Lietuva pasiprieshino komunistinei ideologijai.
1990 kovo 11 - Kai Lietuva pasiprieshino komunistu imperijai.
2009 kovo 11 - Kai Lietuva pasiprieshino komunistinei ideologijai.
Vajetau - NK95 tolerastas nezino, kas Klepochiai buvo...
Klepočiai
Specdalys
Ištrauka iš knygos: Jurgis Kunčinas "Niekieno namai"
1944 metais į Klepočius atvyko specialus rusų naikintojų dalinys, buvo gruodis, sausas sniegas, Kūčios. Merkinėje skambėjo varpai. O gal ir neskambėjo. Viską juk galima įsivaizduoti, net pačius baisiuosius dalykus.
Kariškius juk aš prisimenu iš vėlesnio meto, praėjus geram dešimtmečiui, gerokai po to, kai jie Klepočiuose pleškino dzūkų trobas, varė iš tvartų gyvulius, pjovė juos, grobė šiltesnius rūbus, lakė naminę ir spjaudė pro švarples - ant aslos ir šventųjų paveikslų. Iš šalies žiūrint, jie tarsi tyčia stengėsi elgtis kuo bjauriau, bet ne - tokie ir buvo, nieko nevaidino. Kas yra specdalys, tegul pagalvoja kiekvienas sau: tai nebe paprasti, nuvargę kareiviai, besidalijantys machorką. Gal kokį plakatinį pavyzdėlį? Gerai: NKVD batalionai ir rusų pėstija. Arba SS ir stepių vėjo nugairintas Vermachtas. Užkimę artileristai, tempiantys iš pelkės savo pabūklą, ir kareiviai, su šunimis lydintys į mišką darbo koloną. Arba: suanglėjęs Guderiano tankistas ir lauko žandarmerijos feldfebelis su skardine lentele ant krūtinės. Tiek plakatų.
Mano matyti pirmieji rusų kariškiai irgi gerokai skinasi. Vieni su savo tanketėm malėsi po dar nevisiškai užžėlusių apkasų ir kitokio šlamšto pilnus miškus, dalijo vaikams "pagalvėles" ir po milinės skvernu įsinešdavo į dalinio kiną. Kiti su diskiniais PPŠ automatais tykodavo pamiškėse ir, turėdami aibes dyko laiko, pleškindavo į fanerinius "banditų" siluetus: tatatatata, papach! Kaip vaikai - kreida ir smala - pripiešdavo ant tų taikinių svastikų ir S raidžių su dviem vertikaliais brūkšneliais - taip jie kovojo ir su Trumenu. Būdavo tarp tokių ir lietuvių, jie tik keikdavosi rusiškai. Man jie visi atrodė be galo seni, dvokė prakaitu, kerzu, varveliu ir visada garsiai kvatodavo. Pasakys kuris žodį,- visi ir griaudžia. Gal taip patys save drąsino? Taip, tie iš pamiškės, kurie tykodavo miškinių ar bent mankštindavosi kovoti su jais. Juk visi taikiniai būdavo kiaurai išvarpyti, o mes prisirinkdavom pilnas kišenes dar šiltų, dvokiančių paraku gilzių. Iš jų maža naudos. Kur kas vertingesni kulipkų smaigaliai aplink taikinius. Iš jų (skardinėlėj ant laužiuko) galėjai prisilydyti švino, o kas bent sykį yra žuvavęs, tas žino, kam jo reikia.
Tris tokius kariškius, stipriai sumerkęs akis, ir dabar matau palei eglėtą gelžkelio pylimą: vienas, praskėtęs žolėje kojas, guli prie lengvojo kulkosvydžio. Kiti du (su diskiniais automatais) drybso iš šonų, o aš einu pro šalį žemuogių rinkti. Jie nepraleidžia manęs, girdi, tuojau pradėsią šaudyti. Vienas automatininkas, įtempęs raudoną gumelę, skaudžiai paleidžia ją į ištemptą, melsvomis galifė aptemptą kulkosvaidininko užpakalį. Dar girdžiu pirmojo keiksmus ir kitų dviejų gargaliavimą. Ne, juoką - jie juokėsi kaip visi žmonės.
Tokie tat kareiviai 1944 metų gruodžio mėnesį supleškino Klepočių kaimą. Rusus vedė lietuviai, visi rūkė cigaretes, machorką ir iš gertuvių, pasibaigus spirito daviniui, lupo prisiplėštą naminę. Jie degino trobesius, šaudė bėgančius vyrus, daužė juos buožėm, o lavonus mėtė į liepsnas. Visai neatrodė žvėrys, nors buvo tikrai pikti. Liudininkai patvirtino - būta ir moterų, netgi itin žiaurių moterų. Vera Furman, štai vienos pavardė. Ji buvo trumpais kailinukais ir nešiojosi vokišką valterį. Dvelkė kvepalais, tabaku ir ta pačia namine. Gėda sakyt - itin tyčiojosi iš nuogų vyrų. Tos moterys matė sudegintus Rusijos kaimus, dvokiančius degėsius ir žmonių kaulus. Dabar jos pačios dvelkė mirtim. Čia juk irgi buvo fašistai - šiaudgaliais apkibę, raugu, gyvuliais, dūmais atsiduodantys kaimiečiai. Bet fašistai, nes ėjo prieš šventą reikalą. Dabar atėjo jų eilė!
Oras buvo skaidrus, Klepočių pašvaistė pakilo viršum Nemuno slėnio ir toli buvo matyt. Tolimų kaimų gyventojai, išbėgę iš namų, stovėjo ant aukštumėlių ir žiūrėjo, kaip dega Klepočiai. Bet kiekvienas - ne, beveik kiekvienas - galvojo apie save. Rytoj gal ir čia
Specdalys
Ištrauka iš knygos: Jurgis Kunčinas "Niekieno namai"
1944 metais į Klepočius atvyko specialus rusų naikintojų dalinys, buvo gruodis, sausas sniegas, Kūčios. Merkinėje skambėjo varpai. O gal ir neskambėjo. Viską juk galima įsivaizduoti, net pačius baisiuosius dalykus.
Kariškius juk aš prisimenu iš vėlesnio meto, praėjus geram dešimtmečiui, gerokai po to, kai jie Klepočiuose pleškino dzūkų trobas, varė iš tvartų gyvulius, pjovė juos, grobė šiltesnius rūbus, lakė naminę ir spjaudė pro švarples - ant aslos ir šventųjų paveikslų. Iš šalies žiūrint, jie tarsi tyčia stengėsi elgtis kuo bjauriau, bet ne - tokie ir buvo, nieko nevaidino. Kas yra specdalys, tegul pagalvoja kiekvienas sau: tai nebe paprasti, nuvargę kareiviai, besidalijantys machorką. Gal kokį plakatinį pavyzdėlį? Gerai: NKVD batalionai ir rusų pėstija. Arba SS ir stepių vėjo nugairintas Vermachtas. Užkimę artileristai, tempiantys iš pelkės savo pabūklą, ir kareiviai, su šunimis lydintys į mišką darbo koloną. Arba: suanglėjęs Guderiano tankistas ir lauko žandarmerijos feldfebelis su skardine lentele ant krūtinės. Tiek plakatų.
Mano matyti pirmieji rusų kariškiai irgi gerokai skinasi. Vieni su savo tanketėm malėsi po dar nevisiškai užžėlusių apkasų ir kitokio šlamšto pilnus miškus, dalijo vaikams "pagalvėles" ir po milinės skvernu įsinešdavo į dalinio kiną. Kiti su diskiniais PPŠ automatais tykodavo pamiškėse ir, turėdami aibes dyko laiko, pleškindavo į fanerinius "banditų" siluetus: tatatatata, papach! Kaip vaikai - kreida ir smala - pripiešdavo ant tų taikinių svastikų ir S raidžių su dviem vertikaliais brūkšneliais - taip jie kovojo ir su Trumenu. Būdavo tarp tokių ir lietuvių, jie tik keikdavosi rusiškai. Man jie visi atrodė be galo seni, dvokė prakaitu, kerzu, varveliu ir visada garsiai kvatodavo. Pasakys kuris žodį,- visi ir griaudžia. Gal taip patys save drąsino? Taip, tie iš pamiškės, kurie tykodavo miškinių ar bent mankštindavosi kovoti su jais. Juk visi taikiniai būdavo kiaurai išvarpyti, o mes prisirinkdavom pilnas kišenes dar šiltų, dvokiančių paraku gilzių. Iš jų maža naudos. Kur kas vertingesni kulipkų smaigaliai aplink taikinius. Iš jų (skardinėlėj ant laužiuko) galėjai prisilydyti švino, o kas bent sykį yra žuvavęs, tas žino, kam jo reikia.
Tris tokius kariškius, stipriai sumerkęs akis, ir dabar matau palei eglėtą gelžkelio pylimą: vienas, praskėtęs žolėje kojas, guli prie lengvojo kulkosvydžio. Kiti du (su diskiniais automatais) drybso iš šonų, o aš einu pro šalį žemuogių rinkti. Jie nepraleidžia manęs, girdi, tuojau pradėsią šaudyti. Vienas automatininkas, įtempęs raudoną gumelę, skaudžiai paleidžia ją į ištemptą, melsvomis galifė aptemptą kulkosvaidininko užpakalį. Dar girdžiu pirmojo keiksmus ir kitų dviejų gargaliavimą. Ne, juoką - jie juokėsi kaip visi žmonės.
Tokie tat kareiviai 1944 metų gruodžio mėnesį supleškino Klepočių kaimą. Rusus vedė lietuviai, visi rūkė cigaretes, machorką ir iš gertuvių, pasibaigus spirito daviniui, lupo prisiplėštą naminę. Jie degino trobesius, šaudė bėgančius vyrus, daužė juos buožėm, o lavonus mėtė į liepsnas. Visai neatrodė žvėrys, nors buvo tikrai pikti. Liudininkai patvirtino - būta ir moterų, netgi itin žiaurių moterų. Vera Furman, štai vienos pavardė. Ji buvo trumpais kailinukais ir nešiojosi vokišką valterį. Dvelkė kvepalais, tabaku ir ta pačia namine. Gėda sakyt - itin tyčiojosi iš nuogų vyrų. Tos moterys matė sudegintus Rusijos kaimus, dvokiančius degėsius ir žmonių kaulus. Dabar jos pačios dvelkė mirtim. Čia juk irgi buvo fašistai - šiaudgaliais apkibę, raugu, gyvuliais, dūmais atsiduodantys kaimiečiai. Bet fašistai, nes ėjo prieš šventą reikalą. Dabar atėjo jų eilė!
Oras buvo skaidrus, Klepočių pašvaistė pakilo viršum Nemuno slėnio ir toli buvo matyt. Tolimų kaimų gyventojai, išbėgę iš namų, stovėjo ant aukštumėlių ir žiūrėjo, kaip dega Klepočiai. Bet kiekvienas - ne, beveik kiekvienas - galvojo apie save. Rytoj gal ir čia
Vilniuje - „fašizmo baubas“