Gerokai apkarpytas Seimo narių komandiruočių limitas ateityje gali atsiliepti šalies prestižui, tačiau sutaupytos lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą. Pernai tautos išrinktieji keliavo kur kas mažiau nei ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą netrukus bus grąžinta daugiau kaip pusė milijono litų politikų komandiruotėms nepanaudotų lėšų. Iždą taip pat papildys apie 300 tūkst. litų, kurių "nepravažinėjo" Seimo kanceliarijos darbuotojai.
Iš viso parlamentarų komandiruotėms pernai buvo skirta 1,5 mln. litų, per 11 mėnesių panaudota 913 tūkst. litų. Seimo kanceliarijos Finansų departamentas tikina, kad praėjusių metų gruodis menkai padidins šią sumą, nes paskutinį 2009-ųjų mėnesį politikai buvo gana sėslūs. Numatyta, jog šiemet Seimo nariai galės "pravažinėti" apie 1,3 mln. litų.
Parlamentarams kompensuojamos tik komandiruočių išlaidos, už keliones jie moka patys arba kviečiančioji šalis.
Keliavo po Europą
Seimo valdybai pradėjus griežtai reguliuoti politikų vizitų į užsienį grafikus, pernai kelionių gerokai sumažėjo, sutrumpėjo ir jų maršrutai. Kelios dešimtys parlamentarų apskritai nebuvo iškėlę kojos iš Lietuvos, kiti - vos po vieną ar du kartus. Tradiciškai daugiausia keliavo Seimo Užsienio (URK) ir Europos reikalų komitetų nariai, Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose atstovai. Išvykų lyderis - URK narys, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Emanuelis Zingeris. Jis į komandiruotes vyko 19 kartų, į keliones - 4. Nedaug atsiliko ir URK pirmininkas, Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Audronius Ažubalis, pernai vykęs į 15 komandiruočių. URK nario Egidijaus Vareikio sąskaitoje - 13 komandiruočių ir 7 kelionės, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko Manto Adomėno - taip pat 13 komandiruočių ir 2 kelionės.
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas į užsienį buvo išvykęs 9 kartus. Jis aplankė artimiausius kaimynus, taip pat Gruziją, Prancūziją, Vengriją ir Norvegiją. Irena Degutienė dar būdama Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja lankėsi Londone, Paryžiuje ir Punske, kaip parlamento vadovė - Briuselyje. Iš penkių Seimo pirmininkės pavaduotojų pernai niekur nebuvo išvykusi tik Virginija Baltraitienė.
Praėjusiais metais Seimo narių komandiruočių maršrutai dažniausiai vingiavo per Europos šalis.
Svarbu neprarasti įtakos
Pasak Seimo pirmininkės pavaduotojo Algio Kašėtos, kuris parlamento valdyboje kuruoja politikų komandiruočių klausimus, taip reikliai kaip dabar parlamentarų išvykos dar nebuvo prižiūrimos. "Galbūt kelis atvejus, kai vykti į komandiruotę buvo nebūtina, ir rastume. Tačiau vertinant visumą galima drąsiai sakyti, kad važiuota tik ten, kur tikrai reikėjo", - aiškino A.Kašėta. Kartu jis teigė nemanąs, jog dėl tokios griežtos kelionių atrankos nukentėjo parlamento prestižas ar politikų kvalifikacija. "Per tiek darbo metų Seime puikiai orientuojuosi, kur yra valstybės reprezentavimas, o kur - turistavimas", - pabrėžė A.Kašėta. Jis tikino, kad ir šiais metais Seimo valdyba nusiteikusi griežtai taupyti komandiruočių lėšas. "Atsisakysime dalyvavimo kai kuriose tarptautinėse organizacijose, kurios mums nėra esminės", - sakė politikas. Kaip vieną tokių institucijų A.Kašėta įvardijo Tarpparlamentinę sąjungą - jos metinis narystės mokestis siekia apie 100 tūkst. litų.
Seimo URK vadovo A.Ažubalio teigimu, parlamentinė diplomatija - nuolatinis darbas, kurio vaisius galima pamatyti tik po dvejų ar trejų metų. "Tai, kad mažėja lėšų svarbioms komandiruotėms, ateityje gali atsiliepti valstybės prestižui", - pažymėjo jis.
Komiteto vadovas įsitikinęs, kad ir šiemet prioritetine turi būti laikoma Seimo delegacijų veikla trijose organizacijose: Europos Tarybos, NATO bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinėse asamblėjose. Rekomendacijos, kaip svarbu finansuoti dalyvavimą šių organizacijų renginiuose, pateiktos Seimo valdybai.
Raimonda Ramelienė
