Ketvirtadienį Seimas nusprendė pradėti svarstyti Gintaro Steponavičiaus pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti aukštojo mokslo reformą.
Projektu siūloma esmingai pakeisti valstybinių universitetų valdymo modelį – iš socialinių partnerių ir akademinės bendruomenės narių sudarytai universiteto tarybai suteikiami įgaliojimai nesikišant į grynai akademinę sferą spręsti strateginius universiteto veiklos klausimus, rinkti ir atleisti rektorių, užtikrinti institucijos veiklos atitikimą pasirinktiems tikslams, atskaitingumą visuomenei ir kt. Universiteto tarybą būtų numatyta sudaryti iš universiteto dėstytojų, studentų, darbuotojų parinktų asmenų bei socialinių partnerių, kuriuos aukštojo mokslo tarybos teikimu paskiria Švietimo ir mokslo ministras.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, siekiant stiprinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, projektu siūloma įgyvendinti „lėšos paskui studentą“ principą. Studentų galimybės gauti valstybės pilną arba dalinį finansavimą studijoms priklausytų nuo jų brandos egzaminų rezultatų, o vėliau ir nuo studijų baigimo rezultatų. Svarbu, kad tuo pat metu būtų įvedama efektyvi studijų paskolų sistema, užtikrinanti studijų galimybę visiems rimtai apsisprendusiems studijuoti asmenims.
Taip pat numatyta, kad pačios aukštosios mokyklos pagal savo konkrečias galimybes ir keliamus tikslus nustato studijų kainą ir sprendžia, kiek studentų priimti kiekvienoje studijų kryptyje. Studijų įmoką sudarytų skirtumas tarp studijų kainos ir valstybės skiriamų lėšų. Be to, siūloma įtvirtinti, kad esant poreikiui valstybė konkurso būdu galės tiesiogiai finansuoti šaliai būtiniausių specialybių studijas.
Pateiktame projekte numatoma, kad bus sukurta efektyvi paskolų sistema, leidžianti kiekvienam studentui palankiomis sąlygomis gauti paskolą studijų įmokai ir gyvenimo išlaidoms padengti. Siekiama įtvirtinti lankstų mechanizmą, garantuojantį konstitucinę teisę į nemokamą aukštąjį mokslą gerai valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokantiems Lietuvos piliečiams: pirmiausia, penkiems procentams gabiausiųjų stojančiųjų visą studijų kainą nuo studijų pradžios padengtų valstybė, vėliau kitai 20 procentų studentų daliai, kurie studijas baigia geriausiais rezultatais, valstybė padengtų už mokymąsi sumokėtas lėšas (ar paimtą paskolą) paaiškėjus studijų baigimo rezultatams.
„Balsas.lt“ primena, kad dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis sutarimas dėl konkrečių įstatymų iki šiol nebuvo pasiektas.
Planuojamas reformas anksčiau jau anksčiau kritikavo visuomenininkai, teigę, kad siūlomos permainos – „nereformatoriškos“.
„Jei bus mėginama priimti sprendimus, neatitinkančius akademinės bendruomenės, studentų, visuomenės ir tautos lūkesčių, pilietiškas jaunimas žada imtis protesto veiksmų, kurie savo mastais ir pobūdžiu bus adekvatūs sprendžiamo klausimo reikšmei”, - teigta piliečių grupės „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ bei dešimties jaunimo organizacijų pranešime.
