Salomėjos Nėries paminklo byla vėl teisme: bandoma nušalinti teisėjus

O žmonės S. Nėries nepamirš. Kaip ir J. Marcinkevičiaus. Kiek betrinsite. Nes jų menas- GRAŽUS. GRIEBIA UŽ ŠIRDIES.
Tai ne projektai. Ne lezbynė. Ne sudaužyta į asfaltą vuvuzela, ar kaip ją. Galit daužyt- ką norit. Leisti vėjais Lietuvos žmonių pinigus- kiek norit. Jei neturit talento- neįsidėsit. Tai- įgimta. Kaip muzikinė klausa.

S. Nėris ATSIPRAŠĖ už tą saulę. ATGAILAVO, kaip neatgailavo niekada joks šūdinas Lietuvos politikas, kad ir dėl draugų skundimo KGB. Bet tiems anoniminiams pigmėjams- nė motais. Dergia ir dergs didžiausią talentą. Nes taip reikia istoriją perrašančiai vienintelei teisingai partijai. Su vieninteliu teisingu menininku. Vien S. Nėries, jau gulinčios mirties patale, atgailos eilėraščiai vertingesni už 90% dabartinių menkultūrščikų viso gyvenimo "kūrybą".
- Visi tie "daugiatūkstantiniai menininkai" nesukūrė nė procento, ką sukūrė S. Nėris. Kiek ją betrintų jaunimui iš atminties fanatizmo apimtos vidutinybės, klastojančios istoriją. Jūs VISI, kultūrmeninininkai, neverti nė kairiosios Salomėjos Nėries pėdos. VISI. Bet va neprisimenu, kad IQ69 mikrofonlaikiai bent jau paminėtų poetės gimtadienį.
Su "prorusiškumu" įsivaizduojantys bekovoją fanatikai suvokia, kad jei ateitų rusai, juos tampantieji už virvučių pirmieji pradėtų šlovinti Vovą?
- Juk ne šiaip sau vienintelė Europos šalis, neatlikusi liustracijos- Lietuva. Net musulmonai bosniai liustravosi.

Žalimai nepasiduoda, jie turi dinastijos užsakymą...

Tvartas vykdo priešų paiešką nuo KLR iki JAV, - na kaip čia galima aplekti, - Lietuvą?

Kada bus deginamos Nėries, Cvirkos, Marcinkeviciaus knygos?- kas toliau,- "priešų'' eilėje?
V.M. Putinas?- B.Sruoga? Petkevičius? R.Janutienė............................................................................???

Poetė Salomėja Nėris. 1940 m.
Tai buvo neeilinio talento poetė, smarkiai prisidėjusi prie lietuvių literatūros aukso amžiaus tarpukariu. Itin niūriai bent kažkiek apie lietuvių literatūrą nutuokiančiajam turi atrodyti ieškojimai, kuo pakeisti S. Nėrį. Taip, buvo daug perspektyvių literatų, ir dalis jų žuvo pasirinkę ginkluotą nesusitaikymo kelią (Bronius Krivickas) arba buvo nužudyti per Holokaustą (Matilda Olkinaitė).
Tačiau S. Nėries kūryba yra nepakeičiama. Jei klausytume ragintojų atšaukti jos kūrybą dėl politinės veiklos – be galo daug prarastume. Vien ko verta jos poema „Eglė žalčių karalienė“. Prie jos grįšiu straipsnio epiloge. Taip pat – daugybė kitų poemų, kone pasąmoningai žinomų ir populiarių iki šiol. S. Nėries talentas buvo pastebėtas ir deramai įvertintas būtent tarpukariu – 1938 m. už eilėraščių rinktinę „Diemedžiu žydėsiu“ poetei skirta Valstybinė literatūros premija.
Be abejo, vertas dėmesio žmogiškumo aspektas – turbūt visi esame girdėję apie dramatiškas aplinkybes, kuriomis ji mirė – galutinai nusivylusi sovietine santvarka ir atgailaudama.
Tai, kad karšto tikėjimo naujosios tvarkos teisingumu akimirkas keitė ir abejonės bei nusivylimai, rodo ir vėlyvieji eilėraščiai „Prie didelio kelio“ bei „Maironiui“, rašyti 1942 m., 1943-iaisiais sukurtas „Tolimas sapnas“. Vadinasi, abejonių ir atgailos akimirkų būta, jos radosi po apologetikos 1941-ųjų rudenį, t. y. jau išvydus režimo nežmoniškumą: „Nepardaviau tavęs aš niekad, / Neišdaviau, mieloji!“.

KIEK TRYNĖ- NEIŠTRYNĖ,KIEK GRIOVĖ- NEIŠGRIOVĖ

Reikia pavadinti Saliamutės biustą Dalia, ir nieko niekur nereikės kelti. Greičiausiai - niekada.