Alytaus savivaldybei dėl lėšų stygiaus neišgalint įsigyti vieno žymiausių Lietuvos vaikų literatūros kūrėjo Anzelmo Matučio namo, tai padaryti užsimojo miesto bendruomenė.
Sužinoję, kad miesto vadovai artimiausiu metu neketina tesėti savo pažado nupirkti rašytojo A.Matučio namą iš jo artimųjų, alytiškiai patys suskubo rūpintis, kad ateinančioms kartoms būtų išsaugota istorinė ir memorialinė vertybė.
Jie įkūrė asociaciją „Matučio namai“, prie kurios prisidėjo kelios dešimtys garsių Alytaus pedagogų, verslininkų, muziejininkų ir kitų profesijų atstovų. Nepaisydami visuotinio sunkmečio jie pasiryžę surinkti lėšų, už kurias būtų galima nupirkti miestui rašytojo namą, jame ir toliau veiktų A.Matučio muziejus.
„Jeigu prarasime pastatą, bus padaryta žala Alytaus miesto ir visos Lietuvos kultūrai bei nacionaliniam paveldui. Mūsų vaikams bus užkirstas kelias pažinti vaikų rašytojo, mokytojo, nenuilstančio keliautojo, gamtos mylėtojo ir patrioto A.Matučio memorialinį palikimą, pamatyti vietą, kur „gimė“ Drevinukas, Girinukai ir kiti pasakų herojai. Tai - ne vienadienis projektas, o pagarba amžinosioms vertybėms“, - įsitikinę sumanymo autoriai.
Name, kuriame rašytojas gyveno ir kūrė 35 metus, jau du dešimtmečius veikia jo vardo memorialinis muziejus. Visi eksponatai, menantys A.Matučio gyvenimo akimirkas, priklauso Alytaus kraštotyros muziejui.
Viename kambaryje veikia pastovi ekspozicija - tai rašytojo kabinetas, kitame vykdomos edukacinės programos.
Anot muziejaus vedėjos Vilmantės Petrusevičienės, rašytojo artimieji žinią apie miesto bendruomenės iniciatyvą išsaugoti autentišką A.Matučio namą ir populiarinti jo literatūrinį palikimą sutiko itin džiaugsmingai. „Rašytojo sūnus Vytautas labai apsidžiaugė tokiu žingsniu ir pažadėjo namo neparduoti, kol surinksime reikalingą pinigų sumą“, - teigė ji.
A.Matučio muziejaus išlikimo klausimas kilo tada, kai rašytojo artimieji, nebegalėdami jo išlaikyti, nusprendė namą parduoti. Iki šiol miestas patalpas muziejui nuomojosi iš A.Matučio artimųjų. Savivaldybės taryba nusprendė nupirkti dviejų aukštų namą su 10 arų sklypu, tačiau ilgokai delsė tai padaryti, o prasidėjus krizei sumanymo atsisakė neapibrėžtam laikui, nes 330 tūkst. litų buvo per didelė našta skylėtam miesto biudžetui. Rašytojo giminaičiai, pasipiktinę tokiais veiksmais, buvo nusprendę namą parduoti privačiam asmeniui.
