Ko norėti, mes ne didi tauta, o verkšlenanti, nuskurusi, visų nuskriausta. Ir ateisim į Vilniaus centrą ne pasidžiaugti, pasididžiuoti, kad štai mes kokie buvom ir esam, o dar kartą paverkšlenti ir pasimelsti galvas nuleidę. (ir tai sostinėje, ne kapuose).

Lukiškių aikštė greit pavirs į kapines, nes būs statomi ne tautos paminklai, bet memorialai aukoms, t.y. mirusiems pagerbti. Na, kaip kapinėse.