Prieš susitikimą su „aušriečiais“ Vilkaviškyje socialiniuose tinkluose paplito nuotrauka, kurioje štai toks pranešimas:
„Į šiandien (01.19 d., 16 val.) vyksiantį susitikimą su partijos „Nemuno aušra“ atstovais nepilnamečiai ir protestuojantys asmenys NEĮLEIDŽIAMI!“
Ar toks pranešimas iš tiesų pakabintas, naujienų portalas tv3.lt paklausė Vilkaviškio rajono savivaldybės bibliotekos. Atsakymo vis dar nesulaukėme. Jį į gavę, publikaciją papildysime.
Kaip skelbė „Nemuno aušra“, pirmadienį, sausio 19 d., suplanuoti vizitai Vilkaviškyje, Marijampolėje, Birštone, Prienuose ir Kalvarijoje.
Mato rizikų dėl pranešimo Vilkaviškio bibliotekoje
Vilkaviškio bibliotekoje pakabinus pranešimą, jog nepilnamečiai ir protestuotojai nebus įleidžiami į susitikimą su „aušriečiais“, situaciją paprašėme įvertinti Žmogaus teisių komiteto pirmininko socialdemokrato Lauryno Šedvydžio.
Jis įvardijo du aspektus. Pirmas yra amžiaus apribojimas – siekis neįleisti į susitikimą nepilnamečių galėtų būti prilyginamas diskriminacijai.
„Dėl nurodomo amžiaus turėtų pakomentuoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Čia yra subtilumas dėl viešų renginių ir narystės organizacijose. Būkime nuoširdūs patys sau – yra daugybė vietų, kurios riboja amžių, pavyzdžiui, naktiniai klubai“, – antradienį naujienų portalui tv3.lt kalbėjo L. Šedvydis.
Taip pat buvo teigiama, kad į susitikimą su „Nemuno aušros“ atstovais nebus įleidžiami protestuotojai. Kadangi tai gali būti įvairaus amžiaus, lyties, tautybės ir kt. žmonės, kuriuos kažkas vienija (šiuo atveju, požiūris prieš „aušriečių“ politiką), klausimas, kas gali dalyvauti viešojoje erdvėje ir kiek renginio organizatorius gali riboti į renginį patenkančių žmonių skaičių ar sudėtį, yra sudėtingesnis, sako L. Šedvydis.
„Mano supratimu, čia nėra absoliučios laisvės. Jeigu ateina prašalaičiai ir objektyviai nori sutrukdyti renginį ar pažeidžia viešąją tvarką, ar rengėjai turi teisę prašyti juos pašalinti arba kviesti pareigūnus? Aš manau, kad turi“, – dėstė pašnekovas.
„Labiau susikoncentruočiau į tai, kas yra objektyvu, o ta objektyvi dalis yra amžius“, – pridūrė jis.
Sureagavo lygių teisių gynėjai
Taigi paklausėme Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnybos), ar būtų įžvelgiama diskriminacija, pavyzdžiui, nepilnamečių atžvilgiu. Atsakydama tarnyba pažymėjo, kad šiuo atveju įvertinti trukdo kitoks renginio pobūdis.
„Žvelgiant pro Lygių galimybių įstatymo prizmę, tokio pobūdžio renginiai, kaip politikų susitikimai su rinkėjais, neįeina į paslaugų srities apibrėžtį. Todėl Tarnyba neturi kompetencijos vertinti šio skelbimo“, – nurodo Tarnyba.
Tuo metu jei renginys priklauso paslaugų sričiai, Tarnyba gali vertinti potencialius lygių galimybių pažeidimus.
Bendrai kalbant, renginiuose diskriminacijos atvejų pasitaiko.
„Renginiuose dažniausiai fiksuojama diskriminacija dėl negalios, neužtikrinus viešosios infrastruktūros prieinamumo.
Taip pat pasitaiko pažeidimų lyties pagrindu, kai renginio organizatoriai taiko nevienodą kainodarą vyrams ir moterims. Be to, Tarnyba yra nustačiusi pažeidimų, kai bilietams į renginius buvo taikomos nepagrįstos nuolaidos amžiaus pagrindu“, – vardija Tarnyba.
Kaip ir kitais atvejais, jei diskriminacija nustatoma, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir kt.
Išskirtiniais atvejais gali būti skiriama ir piniginė bauda nuo 40 iki 560 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 560 iki 1200 eurų.
VTAKĮ: Įstatymai garantuoja vaiko teisę dalyvauti visuomenės gyvenime
Portalas tv3.lt taip pat kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą (toliau – Įstaiga), kad įvertintų ir pakomentuotų situaciją.
Atsakydamas kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas bendrąja prasme reglamentuoja tam tikrus viešus renginius bei nustato jiems sąlygas bei reikalavimus.
„Privatiems renginiams specialūs reikalavimai (ribojimai) paprastai nėra nustatyti“, – primena jis.
Vis dėlto viešųjų ir kitų renginių organizatoriai turi teisę patys nusistatyti tvarką ir / ar reikalavimus renginio dalyviams ir kt.
„Renginio organizatoriai gali nusistatyti taisykles ir (ar) numatyti ribojimus nepilnamečių atžvilgiu, atsižvildami į renginio pobūdį (renginio turinį ir kt.). Galimi ribojimai nepilnamečių asmenų atžvilgiu savaime nereiškia jų teisių pažeidimo (diskriminavimo). Renginio organizatoriams nėra nustatyta pareiga į jų organizuojamą renginį įleisti visus asmenis ir (ar) užtikrinti jų dalyvavimą renginyje“, – paaiškina E. Meilus.
Įstatymai taip pat nustato tam tikrus ribojimus informacijai, viešai skleidžiamai renginių metu. Taip siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos įtakos.
„Viešųjų renginių (parodų, diskotekų, koncertų, pasirodymų, pristatymų, eitynių, susirinkimų ir kitų renginių), kuriuose numatoma skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią viešąją informaciją, organizatoriai privalo iš anksto (iki renginio pradžios ar prieš parduodant bilietus) informuoti dalyvius ir lankytojus apie neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos turinį.
Viešųjų renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad nepilnamečiai negalėtų dalyvauti tuose viešuosiuose renginiuose, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija, be nepilnametį lydinčio suaugusio asmens“, – komentuoja E. Meilus.
Visgi klausimų kelia tai, kodėl anksčiau į susitikimus kvietę visus gyventojus „aušriečiai“ nusprendė neįleisti nepilnamečių ir protestuotojų.
Taip pat, ir Vilkaviškio, ir kitų susitikimų metu nebuvo informuojama, kad renginio metu bus skleidžiama informacija, galinti daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Tad lieka neaišku, kodėl Vilkaviškyje buvo ribojama, kas ateis į susitikimą su „Nemuno aušra“.
Už nepilnamečių dalyvavimą renginiuose ir saugumą atsakingi tėvai
Lietuvos įstatymai numato teisę vaikams dalyvauti visuomenės gyvenime, tačiau už vaikų dalyvavimą renginiuose ir saugumą juose yra atsakingi tėvai.
„Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos garantuoja vaiko teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas“, – komentuoja E. Meilus.
Tačiau už vaikų dalyvavimą renginiuose ir saugumą juose yra atsakingi tėvai.
„Už vaiko teisių įgyvendinimą pirmiausia yra atsakingi jo tėvai, tad svarbu, kad jie įsitrauktų į vaiko gyvenimą, domėtųsi jo veikla, kur jis eina, kokiuose renginiuose dalyvauja, ar jam ten yra saugu. Svarbu tėvams kalbėtis su vaiku, įsivertinti renginį, jo aktualumą, ar renginys atitinka vaiko amžių ir raidą, ar jis vaikams aktualus, ar tėvams reikėtų dalyvauti kartu, – komentuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Alina Žilinaitė.
„Tėvai, reikšdami savo nuomonę dėl vaiko dalyvavimo renginyje, pasiimdami ir (ar) leisdami vaikui dalyvauti renginyje gali arba pažeisti vaiko teises dėl vaiko amžiui ir brandai neatitinkančios aplinkos, laiko, saugumo stokos arba priešingai, – gali būti žmogaus teisių gynimo pavyzdžiu savo nepilnamečiams vaikams.
Taip pat tėvai turi įvertinti visas galimas aplinkybes ir užtikrinti vaiko teisę į saviraiškos laisvę ir teisę į taikius susirinkimus, atsižvelgdami į vaiko nuomonę ir užtikrindami geriausius jo interesus“, – tikina E. Meilus.
Jei tėvai nedraudė savo vaikui eiti į viešą renginį, bet į jį nepilnametis buvo neįleistas, tėvai gali kreiptis paaiškinimo.
„Jeigu visa tai atsakingai įsivertinus, vaikas nebuvo įleistas į renginį, tėvai turi galimybę kreiptis į įstaigą, kuri organizavo renginį“, – primena A. Žilinaitė.
Vaik oteisių gynėjai primena, kad aktyvus vaikų dalyvavimas visuomenės gyvenimo srityse, renginiuose, akcijose ir pan., nuomonės reiškimas yra skatintinas, tačiau neturi būti sudaromos prielaidos manipuliuoti vaikais, piktnaudžiauti jų patiklumu, pasitikėjimu ir nepakankama socialine branda ir pan.
„Tiek renginių organizatoriai, tiek dalyviai privalo imtis priemonių jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui“, – komentuoja E. Meilus.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjas pabrėžia, kad renginiai turi būti organizuojami taip, kad dalyvavimas juose būtų laisvai pasirenkamas, kad vaikai ar jų atstovai būtų tinkamai informuoti apie renginio pobūdį ir kt., o pats renginys užtikrintų vaiko interesus.
Vilkaviškyje Žemaitaitis apstumdė protestuotoją
Susitikimo su gyventojais metu Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis apstumdė į susitikimą atvykusį 26 metų vyrą , ketvirtadienio popietę pranešė naujienų agentūra BNS.
Tai matyti iš vietoje filmuoto keliolikos sekundžių vaizdo įrašo, kuriuo pirmadienį feisbuke pasidalijo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi.
„Matome situaciją ir įvykių seką, kai ne tik ribojamas dalyvavimas pagal amžių, bet ir pilietis viešo susitikimo metu yra agresyviai stumiamas į šalį“, – rašė U. Masi.
Kaip BNS nurodė liudininkas, į susitikimą su gyventojais atvykstantį R. Žemaitaitį pasitiko protestuotojų grupė, kurią sudarė apie 15 jaunuolių ir apie 10 suaugusių asmenų.
Bent keli protestuotojai buvo su plakatais. Apstumdytas jaunuolis rankose laikė medinę lentą su užrašu „Ruzzija“ ir rodykle, vedančia link išėjimo iš pastato. Ant kitų plakatų buvo parašyta „Žemaitaiti, eik žemyn“, „Tau vyšnios Suvalkijoje neprisirps“.
Politiko pastumtas jaunuolis reiškė protestą R. Žemaitaičiui ir su kitais žmonėmis skandavo „namo, namo, melagi, namo“.
„Įėjo į tą salę vienas iš protestuotojų ir tuomet Remigijus, nesusivaldęs, tą protestuotoją tiesiog fizine jėga išstūmė iš salės“, – BNS sakė liudininkas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pirminiais duomenimis, pastumtas jaunuolis atsisakė rašyti pareiškimą, nurodė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.
„Tai susitikimas iki šiol dar vyksta, policija yra vietoje. Pirminiais duomenimis, asmuo, kurį Seimo narys pastumė, atsisakė rašyti pareiškimą ir pretenzijų neturi. Policija tikslina aplinkybes ir jas įvertinusi, priims sprendimą“, – BNS komentavo jis.
Po įvykio Vilkaviškyje Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai pažeistos viešosios tvarkos.
Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Žemaitaitis tvirtina, kad jaunuolis esą stumdė senjorus
Pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip R. Žemaitaitis susitikimo su gyventojais Vilkaviškyje metu apstumdo į renginį atvykusį vaikiną, pats politikas gynėsi, jog jaunuolis elgėsi nepagarbiai, neva stumdė senyvo amžiaus žmones.
„Stumdė vyresnio amžiaus žmones, kurie norėjo uždaryti duris. Natūralus dalykas, kad sakiau, jog arba užleistų vietą, arba eitų lauk (…). Labai negražiai, labai nekultūringai (elgėsi – ELTA)“, – Eltai pirmadienį teigė R. Žemaitaitis.
„Labai nekultūringai, aš net neįsivaizduoju, kaip šitaip jaunimas gali elgtis su vyresnio amžiaus žmonėmis“, – sakė jis.
Anot politiko, į susitikimą atvykusį vaikiną dėl esą netinkamo elgesio teko išprašyti iš salės.
„Bandė į salę įsiveržti, pradėjo šūkauti, rėkauti, tada mes sakėme, kad nepilnamečių neįleidžiame, kad nebūtų problemų (…). Sakiau: „Eik lauk, gražiai, tų žmonių nestumdyk.“ Aš jį paėmiau ir išstūmiau iš salės ir viskas“, – komentavo politikas.
Vaizdo įrašų ar kitų viešai prieinamų įrodymų, kad jaunuolis būtų taip daręs, nėra.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
