„Apkalta yra pradedama, kai yra įsigaliojęs galutinis sprendimas arba Aukščiausiojo Teismo, arba neapskundus kasacine tvarka Apeliacinio teismo, – žurnalistams trečiadienį sakė parlamento vadovas. – Tai sulaukti reikia arba neapskundimo, kuriam yra skirtas laikas Apeliacinio teismo, arba Aukščiausiojo Teismo sprendimo.“
Tačiau J. Olekas neatmetė galimybės, kad Seime atsiras parlamentarų, kurie surinks reikiamus parašus ir pasiūlys pradėti apkaltos procesą.
R. Žemaitaičio likimas, pasak Seimo vadovo, greičiausiai paaiškės rudenį.
„Šiuo metu nėra plenarinių posėdžių sesijos. Kai susirinksime į plenarinius posėdžius, pirmiausia pats ponas Žemaitaitis turi tokią galimybę išeiti iš Seimo“, – kalbėjo J. Olekas.
Apeliacinio teismo sprendimas
Kaip rašė BNS, Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo bei padidino jam skirtą baudą iki 10 tūkst. eurų.
Pirmosios instancijos teismas R. Žemaitaičiui buvo skyręs 5 tūkst. eurų baudą, prokuroras Justas Laucius siekė jam 52 tūkst. 250 eurų baudos.
Apeliacinio teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas padarė faktų nustatymo klaidų ir R. Žemaitaičiui buvo skyręs aiškiai per švelnią, nusikaltimo sunkumo neatitinkančią bausmę.
Pasak Apeliacinio teismo, R. Žemaitaitis pasisakymais apie žydus peržengė teisėtos saviraiškos ribas, sistemingai ir viešai tyčiojosi, niekino bei skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės.
Šis sprendimas įsiteisėjo iškart, tačiau dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka.
BNS kalbinti parlamentarai nesutarė, ar apkalta parlamentarui turi būti inicijuojama nedelsiant, ar reikėtų laukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. R. Žemaitaitis žadėjo skųsti teismo sprendimą kasacine tvarka.
Baudžiamoji byla jam iškelta dėl įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose, bei 2024 metų rudenį vėl buvo išrinktas į Seimą.
Seimo pirmininko teigimu, reikėtų svarstyti, kaip užkirsti kelią situacijoms, kai politikas, atsisakęs mandato, gali išvengti apkaltos padarinių ir vėliau vėl kandidatuoti rinkimuose.
„Keistokai atrodo, kai žmogus, išvengdamas apkaltos, gali vėl dalyvauti rinkimuose, nes po apkaltos negalėtų to padaryti. Tai, matyt, yra diskusijų vieta, kaip mes turėtume sutvarkyti, (...) kad tokie dalykai nevyktų“, – sakė J. Olekas.
„Iki rudens sesijos galbūt su teisininkais pasiruošime galimus siūlymus, kaip tokių situacijų ateityje išvengti“, – teigė jis.
Dėl šios situacijos, anot Seimo pirmininko, nebuvo sulaukta didelių priekaištų, mat „tarptautiniu mastu daugiausia žiūrima į valstybės poziciją“.
„Mūsų partneriai, sąjungininkai visi mato labai aiškią poziciją, kurią mes užėmę esame, valdančioji dauguma, Vyriausybė, parlamentas, kad mes nepaliekame vietos antisemitizmui, neapykantos dalykams, ir tai yra mūsų valstybės politika, – kalbėjo politikas. – O atskiro parlamentaro pasisakymai yra jo pasisakymai, bet tokie Seimo nariai nedaro (...) parlamento institucijai garbės.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
