Ar tai susiję su karo grėsmėmis? Ir kaip karas Irane paveiks Lietuvos situaciją, mūsų ekonomiką ir kainas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu.
Dėl karo Irane brangsta degalai. Šiandien jau girdime, kad infliacija per tris mėnesius pasiekė tokį lygį, koks buvo prognozuotas visiems metams. Kaip manote, kaip bus toliau?
Pirmiausia noriu visus nuraminti dėl konkurencingumo ir mūsų verslo apskritai. Globaliame kontekste didelių rizikų nėra, nes kuras ir energetikos kainos brangsta visur. Šioje vietoje viskas yra tvarkoje, mes pirmieji Europoje kreipiamės į Europos Komisiją dėl laikino komunikato paskelbimo, dėl pagalbos verslui, jeigu tokios reikėtų.
Kitas dėmuo yra kainos. Taip, kuro kainos natūraliai daro įtaką visoms kitoms kainoms, bet, tarkime, paimkime maisto sektorių, kur energetikos kainos sudaro apie 10–15 proc. visų kaštų. Tai grubiai galėtų sudaryti apie 7 proc. galutinėje kainoje, bet vėlgi, ne viskas persikelia į vartotojo išlaidas, nes įmonės tarpusavyje konkuruoja. Tos, kurios daugiau investavusios į efektyvesnę produkciją, mažesnius energetinius kaštus, didesnę robotizaciją ar dirbtinio intelekto panaudojimą, turi pranašumą – tai ir yra kaštų klausimas.
Dėl infliacijos – taip, dabar planuojama, kad ekonomika augs apie 3,1 proc., tai vienas sparčiausių augimo tempų Europoje. Infliacija planuojama apie 3,7 proc., tačiau viskas priklausys nuo to, kiek laiko truks karas. Jei jis užsitęs, infliacija gali kilti ir iki 5 proc.
Kaip bus su degalų kainomis? Girdime kalbas apie įvairias priemones – kainų lubas, akcizo mažinimą. Jūs esate prieš kainų lubas, labiau už akcizo mažinimą, bet finansų ministras, panašu, tam nepritaria. Koks galėtų būti sprendimas?
Dėl kainų lubų pasisakiau prieš, nes tai sukurtų daugiau chaoso. Nustačius lubas, prekybininkams kiltų klausimas, ar apskritai verta prekiauti, ir galėtume sukurti dirbtinį naftos trūkumą. Dėl laikino akcizo sumažinimo buvau pasisakęs jau prieš porą savaičių – tai būtų pirmas greito reagavimo mechanizmas, kuris padėtų šiek tiek amortizuoti kainų augimą. Tačiau turime suprasti, kokiu greičiu kainos kyla – tas amortizavimas būtų tik dalinis, kalbame apie maždaug 10–12 centų.
Šiuo metu jau pateikti projektai dėl akcizų peržiūrėjimo, todėl nematyčiau didelės pridėtinės vertės trumpalaikiam sumažinimui, tarkime, dviem mėnesiams. Priemonės turėtų galioti tol, kol vyksta karas Irane. Kitas svarbus aspektas – mūsų konkurencingumo skatinimas.
Akcizo mažinimas yra trumpalaikė, reaktyvi priemonė, kuri gelbėja čia ir dabar. Kita dalis – proaktyvi. Reikia paramos verslui mechanizmų: apyvartinių lėšų, eksporto garantijų. Taip pat tai yra proga diegti priemones, kurios didintų Lietuvos konkurencingumą ir produktyvumą – pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatas investuojant į technologinį atsinaujinimą, taip pat mechanizmus, susijusius su elektros energijos kainomis. Tai tinkamas momentas derinti greitąsias ir ilgalaikes priemones.
Kai kurie verslai traukiasi iš Lietuvos, pavyzdžiui, „Continental“ (dabar – „Aumovio“). Kokios to priežastys ir ką darote, kad pritrauktumėte daugiau investicijų?
„Continental“ pasitraukimas yra vienos įmonės strateginis sprendimas. Esu susitikęs su jų atstovais, kalbėjausi ir su kitų įmonių vadovais. Patys jie savo oficialiame pranešime nurodė, kad tai nėra susiję su Lietuvos konkurencine aplinka.
Visa automobilių pramonė Europoje susiduria su sunkumais – tai įmonė ir įvardijo: tiekimo grandinių problemos, logistikos iššūkiai ir panašiai. Dirbame aktyviai su potencialiais investuotojais – tiek ministerija, tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek ekonominės diplomatijos tinklas.
Žinoma, tokios situacijos liūdina, bet, kiek kalbėjome su Kauno laisvosios ekonominės zonos atstovais, jau yra susidomėjimas tomis patalpomis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad įmonė nesitrauks per naktį – išėjimas planuojamas iki 2028 metų, kad būtų amortizuotas poveikis darbuotojams.
2025-uosius užbaigėme sėkmingai – pasirašyta sutartis dėl „Leopard“ tankų surinkimo gamyklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kuri sukurs apie 100 darbo vietų. Taip pat atėjo vienas didžiausių Nyderlandų bioekonomikos žaidėjų „Royal Cosun“.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
