Lietuvos garbę gynusio ir už tai nužudyto vyro šeima iš valstybės nesulaukė jokios pašalpos ar apdovanojimo, rašo „Lietuvos žinios“.
Vakar Karveliškių kapinėse artimieji, giminės ir pažįstami minėjo Lietuvos piliečio Jurij Petrovskij tragiškos žūties metines.
Už okupacinę rusų armiją nesutikęs išgerti vilnietis pernai buvo nušautas Rusijoje. Tačiau jo artimiesiems atsisakyta suteikti socialinio draudimo išmoką. Žuvusiojo našlė Irena Petrovskaja dienraščiui tvirtino sulaukusi neigiamo „Sodros“ atsakymo.
Vyro netektį išgyvenanti Petrovskaja verčiasi sunkiai. Pernai „Sodros“ Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Laurinaitis priėmė sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Jis buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, nes nelaimingas atsitikimas įvyko laisvu nuo darbo metu, kai nukentėjusiajam nebuvo mokamas darbo užmokestis ir jis nebuvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Be to, prieš Petrovskij panaudoto smurto motyvai „nebuvo susiję su jo darbu“.
Bendrovės „Liemonta“ tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs J. Petrovskij buvo nužudytas, kai sustojęs pailsėti Rusijoje, maždaug už 330 kilometrų nuo Peterburgo, atsisakė išgerti už okupacinę sovietų armiją.
J. Petrovskij vilkiką lydėjęs ir krovinį saugojęs vienoje Rusijos apsaugos firmų dirbęs Aleksejus Šukala liudininkų teigimu vienoje pakelės kavinėje pasiūlęs J. Petrovskij išgerti už sovietinę armiją. Kai vairuotojas atsisakė, žudikas iššovė.
Sužeidęs vairuotoją banditas šaudė į kavinės lubas bei sienas, kumščiais daužė sužeistajam veidą, plėšė lūpas. Anot liudininkų, Petrovskij maldavo pasigailėti, tačiau žmogžudžio tai nesustabdė.
Atvykę pareigūnai uždėjo Šukalai antrankius, tačiau jis juos nusiplėšė. Anot avinės darbuotojų, vyriškis laižė nuo savo riešų kraują ir džiūgavo, kad „pagaliau nors kartą gyvenime atsigersiąs prakeikto lietuvio kraujo“.
Petrovskij nėra lietuvių tautybės – jo tėvai į Lietuvą 1957 m. atvyko iš Baltarusijos, rašo „Lietuvos žinios“.
